Rugpjūčio 5 dieną Telšiuose konsekruotas šių metų gegužės 13-ąją nominuotas vyskupas Jonas Kauneckas. Konsekracijai Telšių katedros šventoriuje vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Erwin Josef Ender, apeigose dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, išeivijos vyskupas Paulius Baltakis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC, Vilniaus vyskupas augziliaras Jonas Boruta SJ, Kauno vyskupas augziliaras Rimantas Norvila, per šimtą kunigų, taip pat Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir kt.

Prieš iškilmes su vyskupo įšventinimo apeigomis tikinčiuosius supažindino Telšių didžiosios kunigų seminarijos rektorius Algis Genutis. Žengiant procesijai altoriaus link iškart po kryžiaus buvo nešamos bažnytinės vėliavos, kurių pirmoji – Loreto Marijos atvaizdas, nes Telšiai yra labiausia į šiaurę nutolusi Loreto Marijos šventovė. Telšių kunigų seminarijoje yra šios Marijos statula. Procesijos metu grojo Telšių muzikos mokyklos pučiamųjų ir mušamųjų ansamblis.

Mišių pradžioje apaštališkasis nuncijus arkivyskupas E. J. Ender glaustai priminė naujojo vyskupo gyvenimo patirtį: jis ėjęs seminarijos dvasios tėvo pareigas, dirbęs su jaunimu, gynęs tikinčiųjų teises sovietmečiu; visa tai turėtų pasitarnauti ir vyskupo tarnyboje. Apaštališkasis nuncijus kvietė dėkoti Viešpačiui už naujojo vyskupo išrinkimo malonę.

Per šv. Mišių homiliją Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius papasakojo vyskupu šventinamo Jono Kaunecko biografiją, po to trumpai išdėstė vyskupo pareigas. „Gegužės 13 d. popiežius jį paskyrė vyskupu augziliaru ne išaukštinimui, bet tarnavimui”, – sakė Kauno arkivyskupas. Vyskupas, turėdamas kunigystės pilnatvę, privalo rūpintis, kad visi tikintieji būtų vieningi maldoje. Ypatinga reikšmė skirtina atgailai ir Eucharistijai, kuri yra didžiausia vertybė. Vyskupas rūpinasi, kad kunigai tikinčiuosius skatintų atgailai, o tikintieji naudotųsi šiuo sakramentu bei maitintų savo dvasią Eucharistija. „Kur yra vyskupas, ten yra ir Bažnyčia”, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius. Po homilijos prasidėjo vyskupo įšventinimo apeigos.

Pasibaigus šv. Mišioms, vyskupą J. Kaunecką pasveikino Telšių vyskupas A. Vaičius. Kreipdamasis į ką tik įšventintą vyskupą, Telšių ganytojas sakė, jog jis jam buvęs brangus nuo pirmųjų jo kunigavimo dienų. Vyskupas A. Vaičius prisiminė, jog vyskupas Julijonas Steponavičius jam kadaise palinkėjęs būti tokiu pat geru vyskupu, kokiu geru jis buvęs kunigu; to paties jis dabar linkįs ir ką tik įšventintam vyskupui J. Kauneckui.

Vyskupą J. Kaunecką sveikino Telšių apskrities ir rajono valdžia, švietimo darbuotojai, įvairios katalikiškos organizacijos ir bendruomenės, tarp jų „Gyvieji akmenys”, Telšių vyskupijos jaunimo centras, skautai, ateitininkai, Eucharistijos bičiuliai, „Caritas” darbuotojai, taip pat tikintieji iš parapijų, kuriose anksčiau yra dirbęs vyskupas J. Kauneckas, Lietuvos karinio laivyno kariai, giminės.

Po sveikinimų naujasis vyskupas pats tarė keletą žodžių dėkodamas visiems susirinkusiems. Jis sakė, jog nenorėtų dėkoti už dovanas, nes prieš šventimus žiniasklaidai yra kalbėjęs, kad žmonės ta proga geriau padarytų kokį nors gerą darbą ar paaukotų vargšams. Dėkodamas vyskupams, kunigams, tikintiesiems, vyskupas labiausiai dėkojo už šią dieną Dievui ir Motinai Marijai.

Pasibaigus iškilmėms, naujasis Telšių vyskupas augziliaras Jonas Kauneckas atsakė į kelis „Bažnyčios žinių” specialiosios korespondentės Jurgitos Žemaitytės klausimus:

Ekscelencija, kokios buvo Jūsų mintys sužinojus, jog tapote vyskupu?

Labai liūdnos. Aš nenorėjau su tuo sutikti. Pirmas atsakymas, kai nuncijus paskelbė, kad mane skyrė vyskupu, buvo kategoriškas ne.

Aš mačiau ir sakiau, kad yra tinkamesnių žmonių, turinčių pakankamus ryšius Romoje ir ten studijavusių, žmonių, kurie yra daktarai, o aš, galima sakyti, buvau liaudies kunigas, jaunimo kunigas. Visada sovietiniais laikais raginau į kovą, parapijose labai mėgau pastoracinį darbą ir mano svajonė jau dabar, laisvės sąlygomis, buvo padirbti parapijoje ir parodyti, kaip galima išjudinti bet kurią parapiją. Patirtį turiu. Kai Telšiuose buvau vikaras, man buvo paskirta labai negyva Viešvinų parapija, ir su tikinčiųjų maldų pagalba ją pavyko išjudinti.

Jus nominavo vyskupu gegužės 13 d., per Fatimos Marijos šventę. Šiandien yra Marijos Snieginės diena. Kaip šios Marijos šventės siejasi su Jūsų paskyrimu vyskupu?

Apaštališkasis nuncijus juokavo, kad viskas vyksta per skaičių trylika. Atsitiktinai pasitaikė, kad nominavo gegužės tryliktą. Ėmėme skaičiuoti: trylika metų mokiausi iki tol, kol pradėjau dirbti, trylika metų laukiau priėmimo į seminariją, trylika metų dirbau aktyvioje pastoracijoje vikaru ir klebonu, trylika metų liko vyskupauti, turiu trylika dėdžių ir tetų, rekolekcijas pradėjau likus iki vyskupystės šventimų trylikai dienų ir dar daug yra tų skaičių trylika. Marija Fatimoje apsireikšdavo visada tryliktąją dieną. Todėl rinkau artimiausią Marijos šventę. Galvojom apie Žemaičių Kalvarijos atlaidus, bet ten visai kitokios temos. Tad artimiausia liko Marijos Snieginės šventė. Ją pasirinkau galvodamas, kad Marija duos perkūno, lietaus, kad žmones skatins atgailai. Turbūt tai šitaip susiję.

Lietuvai dabar išgelbėti reikia atgailos, žmonių, kurie pasninkautų, melstųsi. Sodomą galėjo išgelbėti dešimt atgailaujančių žmonių. Kai apaštalai negalėjo išvaryti piktosios dvasios, Kristus sakė, jog ši veislė išvaroma tik pasninku ir malda, kitaip sakant, atgaila. Iš Lietuvos dabar blogį galima išvaryti tik šitomis priemonėmis. Turbūt tai yra Marijos ženklas.
Esate paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Kam teiksite pirmenybę savo būsimame darbe?

Vyskupas pagalbininkas savo iniciatyva nelabai ką gali daryti, jis yra vyskupo ordinaro padėjėjas. Viską, ką sumano, planuoja, rengia vyskupijos ordinaras, pilnutinis valdytojas, tą turi daryti ir jo pagalbininkas. Tai vyskupo dešinioji ranka. Jis daro tai, ką vyskupas jam įsako. Žinoma, vyskupas tariasi ir su generalvikaru, ir su kunigais, atsižvelgia į patarimus. Nemanau, kad susitariant būtų kokių nors kliūčių.

Aš, žinoma, labai norėčiau daryti įtaką ir kiek įmanoma darysiu. Pirmenybė – darbui su jaunimu. Reikia pasakyti liūdną faktą – Telšių vyskupija iki šiol neturėjo normalaus jaunimo centro. Dabar jis steigiamas su vokiečių katalikų pagalba. Tai toks centras, kuris koordinuotų ateitininkus, skautus, charizmininkus, maldos būrelius, jaunus krikščionis demokratus, nes jaunimas šiandien dažnai neturėdamas rimtesnio užsiėmimo išeina į gatves. Ir jeigu aš kada nors turėsiu kokią nors įtaką skiriant kunigus, tai pirmiausia į aukštesnes vietas, į garbingesnes pareigas siūlysiu skirti tą, kuris aktyviai skatina jaunimo organizacijas, geba išjudinti jaunimą, kuo daugiau jaunimo pritraukti, kuris remia studijų siekiantį jaunimą, galvoja apie Lietuvos ateitį.

-jž-