„Bažnyčios žinios“. 2003 sausio 16, Nr. 1. <<< atgal į numerio turinį


Seminaras apie vaikų rengimą Pirmajai komunijai

Gruodžio 28 d. Marijampolės palaimintojo J. Matulaičio kunigų seminarijoje grupė Vilkaviškio vyskupijos katechetų, klierikų ir kunigų dalyvavo seminaro apie vaikų rengimą Pirmajai komunijai įvade. Patirtimi dalijosi svečiai iš Salzburgo (Austrija): katechetė ponia Brunhilde Sigl ir kunigas dekanas Richardas Schwarzenaueris.

Iš pradžių Brunhilde Sigl kalbėjo apie tikėjimą Kalėdų šventės kontekste. Žmogaus tikėjime dalyvauja ne vien protas, bet ir įvairūs pojūčiai. Kalėdas galima išgirsti giesmių garsuose, išvysti paveiksluose, užuosti specifinių šventės patiekalų kvape. Svečiai pavaišino kalėdiniais pyragėliais, kuriais Austrijoje dalijamasi panašiai kaip Lietuvoje kalėdaičiais. Šventei reikia saldžių pyragų, bet kasdienybei jėgų teikia paprasta duona. Ne be reikalo kai kuriuose senuose piešiniuose suvystytas kūdikis Jėzus yra panašus į duoną, nes vėliau jis pats save pristatys kaip gyvenimo duoną, kuri „nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“ (Jn 6, 33; plg. Jn 6, 35). Duona gimsta iš perkeistų grūdų. Kiekvienas krikščionis yra kaip grūdas, kurio gyvybė pasirodo tada, kai jis numiršta dirvoje, kad varpoje išaugintų naujus grūdus. Iš grūdų kepama duona, kuri palaiko gyvybę, kai yra laužoma, dalijama ir valgoma. Dalijimasis būdingas Kalėdoms: krikščionys dalijasi vieni su kitais savo gyvenimu, nes tai daryti skatina Dievas, padovanojęs žmogui patį save kaip duoną kasdienybės kelionei į amžinybę.

Ypatingu būdu dalijamasi švenčiant Eucharistiją. Kun. Richardas Schwarzenaueris pristatė įvairius jos aspektus pagal Naująjį Testamentą ir Vatikano II Susirinkimo konstituciją apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium. Eucharistijos metu bendruomenė kartu klausosi Dievo žodžio, priima tą patį Dievo kūną, laužomą kaip duona, ir taip auga vienybėje su Dievu ir tarpusavyje. Krikščionių susiskaldymas, susvetimėjimas labiausiai prieštarauja Eucharistijos esmei.

Kun. Richardas Schwarzenaueris pabrėžė, kad tėvai yra svarbiausi vaikų katechetai, rengiantys juos Pirmajai komunijai ir kartu sąmoningam šv. Mišių šventimui. Pasak Brunhilde Sigl, vaikų rengimas sakramentams duoda daug galimybių tėvams atnaujinti savo tikėjimą. Taip pat ir jiems talkinantys katechetai praturtėja naudinga dvasine patirtimi. Kartu mokoma ir mokomasi žingsnių, kurie veda prie Dievo.

Po to svečiai iš Austrijos papasakojo, kaip vaikai konkrečiai rengiami Pirmajai komunijai jų krašte. Į rengimo darbą, be katechetų, yra įtraukiami ir vaikų tėvai: jiems primenama Komunijos, Eucharistijos prasmė, pristatoma vaikų rengimo sakramentui programa, aptariamos bendradarbiavimo galimybės. Teorinės žinios yra perteikiamos mokykloje, bet labai svarbus darbas atliekamas mažose 5–6 vaikų grupelėse, kurias globoja vienas iš tėvų. Šios grupelės buriasi namų aplinkoje. Jose labiau siekiama ugdyti religinę, bendrystės patirtį. Čia ne tiek įdarbinamas vaiko protas, kiek jo širdis ir rankos. Klasės grupeles prižiūrinčius tėvus globoja dar vienas iš tėvų, jau turintis didesnę šio darbo patirtį, prieš metus ar kelerius rengęs savo vaikus Pirmajai komunijai. Tokie vaikus lydintys tėvai kiekvieną mėnesį susitinka, aptaria veiklos rezultatus. Su jais ir katechetais reguliariai bendrauja klebonas. Be to, į vaikų rengimą Pirmajai komunijai įsitraukia ir visa parapijos bendruomenė. Pasirengimo pradžioje vyksta „prisistatymo“ Mišios, kurių metu kiekvienas vaikas kam nors iš parapijiečių įteikia lapelį su savo vardu arba fotografiją, o šis žmogus įsipareigoja už jį melstis iki pat Pirmosios komunijos dienos. Pirmosios komunijos drabužiais taip pat pasirūpina parapijiečiai. Per pasirengimo laikotarpį visi vaikai bendrai maldai susirenka apie keturis sykius: jie kartu švenčia susitaikinimo pamaldas, Krikšto pažadų atnaujinimą.

Pabaigoje susitikimo dalyviai pasidalijo labiausiai įstrigusiomis mintimis ir viešnios Brunhilde Sigl iškepta duona. Patį seminarą planuojama surengti 2003 m. liepos mėnesį.


-apn- b

© „Bažnyčios žinios“