Kun. Pius Schmidt

Pasitikėjimas gėrio galia
 

16 eilinis sekmadienis (A)
Mt 13, 24 - 30

Jėzui keliaujant su mokiniais kai kurių kaimų gyventojai atsisakė juos priimti. Kaip pasakojama Luko evangelijoje, mokiniai užsirūstinę sušuko: “Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus  ir juos sunaikinti!”

Ar mes nesinešiojame širdyje panašių troškimų? Dievas turėtų tarsi energingiau įsikišti ir parodyti savo galybę. Kodėl Dievas vienodai elgiasi su maldingaisiais ir nemaldingaisiais, su teisiaisiais ir neteisiaisiais?  Atrodo, kad  Dievui visai nerūpi atskirti vienus nuo kitų.

Apie kviečius ir rauges

Kviečių ir raugių palyginimas šiandieninėje Evangelijoje atsako į aną klausimą. Kas geba išgirsti, supras, kad Dievo veikimas  visiškai skiriasi nuo mūsų trumparegių lūkesčių.

Žmogus pasėjo dirvoje gerą sėklą; jam bemiegant dirvoje pasėta ir raugių. Kai želmuo paūgėjo, pasirodė ir raugės. Tarnai pasisiūlė šeimininkui: “Jei nori, mes eisime ir išravėsime rauges”. Šeimininkas neleido: “Ne, kad kartais,ravėdami rauges, neišrautumėte  su jomis ir kviečių.” Teauga abeji. Pats Viešpats pjūties metu atskirs. Ne jūsų tikslas spręsti apie gėrį ir blogį. Kantriai palaikykite gėrį ir, jei reikia, pakęskite blogį. Kas iš mūsų galėtų teisingai nuspręsti? Dažnai mes pernelyg menkai pažįstame žmogiškojo gyvenimo aplinkybes ir todėl retai įstengiam teisingai nuspręsti, kas iš tikrųjų bloga. Neturėtume bergždžiai rūpintis dėl pasitaikančio blogio. Gėris taip pat auga. Turime pasitikėti gerojoje sėkloje glūdinčia augimo galia. Tai nereiškia, kad galima susikišti rankas į kišenes ir palikti viską savieigai. Turime  darbuotis ugdydami gėrį. Gėrį dera pastiprinti ir palaikyti net tuomet, kai tėra pastebimos tik jo užuomazgos. Tačiau gėrio jėga yra  didelė, jis auga iki galo.

Šis palyginimas gali mus padrąsinti. Mūsų neturėtų trikdyti tai, kad gėris ir blogis egzistuoja greta ne tik aplink mus, bet ir mumyse.

Sėkla auga slaptoje

Gėris  taip pat auga mūsų padedamas. Svarbu pabrėžti žodelį “auga”. Dievo žodis talpina savyje augimo jėgą. Jį galima palyginti su maža sėklele. Iš jos gali išaugti kažkas didelio. Šį rezultatą nulemia paslėpta galia. Svarbu atkreipti dėmesį ir į žodelį “paslėpta”. Ji paslėpta nuo mūsų akių; ji auga nepastebimai. Dievas veikia slaptoje. Slaptoje Dievas  tęsia, ką pradėjęs.

Kol kas tai nematoma mūsų akims. Dievo galybė kol kas uždengta nuo mūsų. Dievas nori, kad mes kantriai pakeltume savąją daugelio neteisybių trikdomą būtį. Dievo ištikimybės suvokimas stiprina mumyse ištvermės jėgą.

Neturime nuogąstauti, kad Dievas suokalbiauja su neteisiaisiais ir smurtautojais. Dievas nepaperkamas. Jis visuomet pasirodo esąs kantriai jo laukiančiųjų gynėjas. Blogis negali nevaržomai plėstis, o tik tiek, kiek Dievas leidžia. Dievas nustato blogiui ribas. Daugelio žmonių įsitikinimu, egzistuoja dvi jėgos: geroji dieviškoji galia ir  greta  jai priešinga pikto galybė. Tačiau ši nuomonė neteisinga. Bažnyčia jau seniai atmetė tokią galvoseną kaip klaidamokslį. Egzistuoja tik vienintelis visagalis Dievas, visa ko Kūrėjas, kuris visa gerai sukūrė. Dalis kūrinijos savo valia pasirinko blogį. Tačiau ir ši tikrovė yra tik baigtinė, sukurta ir Dievo apribota galia. Todėl bet kokia blogio baimė yra  kažkas labai nekrikščioniško. Galingesnis Kristus  sulaužė nelemtą pikto galią, o Šventosios Dvasios galybė ją įveikia kaskart iš naujo. Paskutinį žodį gyvenime taria viltis.

Kantrybės dorybė

Taigi tenka ištvermingai laikytis gėrio. Tam reikalinga kantrybės dorybė. Būti kantriam, reiškia atkakliai, nepaisant galimų prieštaravimų, laikytis gėrio - laikytis ilgai, netgi visą gyvenimą. Taip suvokiama kantrybė nėra vien pasyvus laukimas, veikiau ištvermingas laikymasis iki gyvenimo galo, išgyvenant visus išbandymus ir naštas, suvokiant, kad Dievas mums  niekuomet neduos mūsų jėgas viršijančių išbandymų. Drauge su išbandymais Dievas mums suteiks ir malonę pakelti tuos išbandymus. Šventasis Augustinas nusako kantrybę kaip ypatingą Dievo malonės dovaną. Kuo didesnė mumyse Dievo meilė, tuo didesnė kantrybė. “Kantrybė yra kelias į prarastąjį rojų.”

Parengta pagal “Praedica Verbum”, 1987, 4