Biblijos skaitymas su jaunimu
 

Kauno arkivyskupijos Evangelizacijos centras, bendradarbiaudamas su Kiolno arkivyskupijos jaunimo sielovados skyriumi, parengė metodinį leidinį “Biblijos pažinimo metodai”, kuriame surinkti Kiolno arkivyskupijos sielovados darbuotojų išbandyti metodai, kaip Šventąjį Raštą padaryti prieinamesnį jaunimui. Pateikiame įvadinį straipsnį iš šio leidinio.

Jauniems žmonėms visada sunku suprasti tradiciją. Tai toks pat senas faktas kaip ir tradicija. Daugeliui jaunų žmonių nelengva suvokti, kokį ryšį jų asmeninis gyvenimas turi su tradicija, juo labiau sunku patirti tradicijos reikšmę, o gal net išlaisvinantį jos vaidmenį. “Ką visa tai reiškia? - klausė dar Senojo Testamento laikais vienas jaunas vyras, kaip mums pasakoja Pakartoto Įstatymo knyga. “Kai tavo vaikai ateityje klaus, tardami: ‘Ką reiškia tos taisyklės, tie įsakai ir įstatai, kuriuos Viešpats, mūsų Dievas, jums įsakė?’ Tada savo vaikams atsakysi: ‘Mes buvome faraono vergai Egipte, bet Viešpats galinga ranka išvedė iš Egipto’ ” (Įst 6, 20-21).

Ką visa tai reiškia?

Tarp bažnytinį darbą dirbančio jaunimo dažnai pasitaiko jaunuolių, turinčių visiškai kitokią patirtį ir požiūrį į Bibliją. Pateikiame kelis tokių požiūrių variantus.

- Biblijos aiškinimas(is) yra perimtas iš kitų ir siaurai taikomas asmeniniame gyvenime. Tuomet darbas su Biblija suvokiamas, kaip įsitraukimas į tradicinį suaugusiųjų pasaulį.

- Biblija asmeniniam gyvenimui yra nereikšminga. Ji - pašalinis dalykas ir nei namuose, nei tarp draugų  nevaidina jokio vaidmens.
- Biblija “prabyla” tik liturgijoje. Liturgijoje dalyvaujantis jaunimas Bibliją išgyvena pasyviai; jis išgirsta Biblijos interpretaciją, tačiau neturi galimybės nei paklausti, nei diskutuoti.

- Biblijos turinys menkai pažįstamas. Žinoma, jog Biblijoje pasakojama apie Dievą, velnią, angelus ir stebuklus, ir kad ten aprašytos Adomo ir Ievos bei Kalėdų istorijos. Biblijos prasmingumas suvokiamas tik iš asmeninių įsivaizdavimų ir visiškai atsietai nuo Bažnyčios tradicijos.

- Bažnyčioje nėra jokios prasmės ieškoti atsakymų į gyvenimo klausimus. Į klausimus apie Bibliją atsakymai randami už Bažnyčios ribų, dažniausiai ezoterinėje arba mokslo populiarinimo literatūroje (pvz., Franz Alt).

Bažnytiniame darbe su vaikais, katekizuojant vaikus ir per Biblijos savaites vaikams dažnai remiamasi bibliniais paveikslėliais ir pasakojimais. Vaikai Bibliją suvokia kaip vaikiškas pasakas. Tačiau vėliau retai tepavyksta vaikiškai suvoktą Bibliją perkelti į paauglio ar jaunuolio tikėjimui reikalingą lygį.

Biblija numetama taip kaip vaikystėje nešioti batai ar kažkada mėgtos knygelės. Atsakymo į tą klausimą: “Ką visa tai reiškia?” - daugelis bendruomenių nei pokalbiuose, nei darbo praktikoje neieško.

Mūsų patirtis sako, kad daugelio jaunų žmonių žinios apie Bibliją taip ir baigiasi vaikiškais bibliniais pasakojimais (jeigu ir tokios žinios kažkada buvo suteiktos…). Daugelį jaunuolių apskritai labai sunku “prisišaukti” pokalbiams Biblijos tema ar į Biblijai skirtus savaitgalius. Kodėl jiems tai turėtų būti gyvybiškai svarbi tema, jei Biblija tėvų namuose ar bendruomenėse laikoma nereikšmingu dalyku?!

…Tada tu turėsi savo vaikams
atsakyti…

Į klausimą “Ką visa tai reiškia?” Pakartoto Įstatymo knyga neduoda nei teologinio, nei filosofinio atsakymo. Ši knyga tiesiog pasakoja Išvadavimo istoriją, savojo Išvadavimo istoriją. “Buvome Egipte faraono vergai, ir Viešpats mus išvedė iš Egipto galinga ranka.”

Ar šiandien katechetai bei žmonės, dirbantys su bažnytiniu jaunimu, dar turi pasakoti išvadavimo istorijas? Ar bendruomenei reikia tai priminti, kad ji ir toliau galėtų perduoti, jog Biblija, kaip tikėjimo dokumentas, yra būtina išsivadavimui?

Nepaisant visų sunkumų, jauni žmonės ieško kursų, skirtų Biblijos temoms. O jų motyvai, kaip ir požiūriai į Bibliją, irgi yra labai skirtingi. Dažnai jiems nepakanka to, ką išgirdo bendruomenėje apie Bibliją ir gyvenimą. Kai kurie ateina todėl, nes jaučia, jog Biblijoje yra tai, kas turėtų būti svarbu jiems asmeniškai. Kiti atvyksta “tik šiaip - pasižiūrėti”, nes jų draugė ar draugas juos čia pakvietė. Tokiais atvejais išeities taškai dirbti su Biblija galėtų būti šie:

-Biblijoje nepateikiami jokie filosofiniai principai ar teoriniai mokymai, tačiau užrašytos žmonių ir Dievo bei vieno su kitu santykiai. Senasis ir Naujasis Testamentas atskleidžia istorines gėrio ir blogio patirtis. Jaunimas irgi dalyvauja tokiame patirtiniame procese. Čia ir atsiranda sąlyčio su Biblija taškai.

- Jeigu Biblija perteikia gyvenimiškas istorijas, būtų galima galvoti, kad tai svarbu ir mūsų gyvenimo istorijoms.

- Apie bet kokį Biblijos tekstą reikėtų kalbėti ne kaip apie mokymo objektą, bet priartinti jos turinį prie tos aplinkos, kurioje gyvena jaunimas. Jaunų žmonių gyvenimas, jų rūpesčiai ir džiaugsmai, jų viltys ir baimė yra geriausia dirva, kur galima pateikti biblinius pasakojimus. Jeigu jauni žmonės Biblijos pasakojimuose neras nieko, kas tiktų jų gyvenimui, galima laikyti, jog dirbti su Biblija čia nėra jokių galimybių.

- Dirbti su Biblija galima sėkmingai, nes nei Biblijoje, nei gyvenime nėra iki galo išsemtų sričių. Biblija “nori aptarti” visas prasmes, ne tik kognityvų tiesos pažinimą. Judesys ir šokis, atpalaiduojantis žaidimas, piešimas, dainos ir muzika tinka darbui su Biblija lygiai taip, kaip ir apmąstymas, meditacija ar pokalbis.

Vienas pavyzdys

Paimkime pasakojimą iš Luko evangelijos apie Jericho neregio pagydymą (Lk 18, 35-43). Tai viena iš daugelio istorijų, pasakojančių apie Jėzaus padarytus stebuklus. Kad šį tekstą pajaustume kaip gyvą ir tikrą, duokime dalyviams užduotį, kad šią istoriją suvaidintų arba išreikštų per šokį (be žodžių). Kokie asmenys (asmenų grupės) yra paminėti ir kaip jie elgiasi? Ką jaučia ir kaip keičiasi jų jausminės būsenos? Kas svarbiausia šiame pasakojime?

Po tokio vaidinimo ar šokio dalyviai kalba jau apie išgyventas jausenas ir tai, ką patyrė, ką jiems atvėrė tokio pobūdžio Biblijos skaitymas. Pozityvios ar negatyvios tos patirtys? Ar kuri nors reakcija, kurio nors asmens ištartas sakinys juos įtikina? Kuriame asmenyje ar asmenų grupėje jie atpažįsta save? Ši istorija “įdėta” į Naująjį Testamentą ir nuolat pasakojama. Ji bus toliau perduota, nes tai istorija apie išgijimą. Daugybė žmonių įvairiausiomis asmeninėmis ir visuomeninėmis aplinkybėmis jau klausėsi ir aiškinosi šią istoriją apie išlaisvinantį ir gydantį tikėjimo veikimą.

Šiandienos žmonėms ji irgi turės gydančią reikšmę. Tai įvyks tada, kai kiekvienas iš mūsų šioje istorijoje atpažins save, kai galės kalbėti apie savo aklumą arba savo elgesį su aklaisiais, kai dalysis savosiomis bejėgiškumo ar poreikio išgyti patirtimis. Ši ištrauka, ypač susijusi su asmeniniu gyvenimu, kiekvienam žmogui, bendruomenei, gal net visai Bažnyčiai gali atverti akis ir net mūsų laikams pasirodyti stebuklinga ir reikšminga.

Patirtys iš Biblijos pažinimo praktikos

- Mokėjimu arba nemokėjimu dirbti su Biblija jaunimas niekuo nesiskiria nuo suaugusiųjų. Savarankiškas darbas su Biblija K atalikų Bažnyčioje neturi jokių tradicijų.

- Atverti išvaduojantį Biblijos tekstų veikimą ir leisti pajusti jos reikšmę asmeniniam gyvenimui - štai ko reikia dirbant su Biblija. Bet dažnai nueinama labai netoli. Dažniausiai pavyksta tik pirmasis žingsnis - nugalėti nenorą kalbėti. Nežinojimas, išankstinis negatyvus nusistatymas prieš Bibliją veda prie sustabarėjimo ir nenoro kalbėti apie tai. Per vaidinimą, šokį, piešimą ir biblinių istorijų perpasakojimą įmanoma nugalėti šį sustabarėjimą.

- Atskiri Biblijos savaitgaliai apriboja jūsų veikimą; jūs galite leisti pajusti darbo su Biblija skonį, tačiau tai nekompensuoja kasdienių pokalbių apie Bibliją bendruomenėje.

- Jaunimas vis dažniau pageidauja intensyvių kursų: “Mokytis tikėti pagal Bibliją”. 18-25 metų jauni žmonės nori rasti vietą tikėjime ir iš tikrųjų jam atstovauti. Jie nori, galų gale, išaugti iš vaikiško tikėjimo ir pasiekti pilnametystę tikėjimo klausimais.

- Darbo su Biblija koncepcija (veikimo modelis, kuriame prasmingai sujungti tikslai, turinys, metodai ir būdai) vyskupijoje ar parapijoje tik tada prasminga, kai ji suderinta su bazinių grupių, sąjungų ir bendruomenių planais. Tokio darbo su Biblija tikslas ne įkurti Biblijos skaitymo būrelius, bet pokalbį apie Bibliją įtraukti į jaunimo kasdieninį gyvenimą.

- Ne tik per pokalbį ir suvokimą Biblija gali tapti gyva. Už viską svarbiau yra praktika. Biblija turi būti ne tik aptarta, bet ir įgyvendinta.

Dirbti su Biblija bažnytinis jaunimas turi daug galimybių. Praktinis darbas su Biblija tiek jaunimui, tiek bendruomenei šiandien yra jaudinantis ir įdomus.