Vidaus reikalų ministerijos viceministras A. Svetulevičius atsako į Lietuvos Caritas generalinio sekretoriaus kun. R. Grigo kreipimąsi "Dėl sąvadavimo ir prostitucijos
propagavimo Lietuvoje" (žr. , Nr.12)


1998 07 13 Nr. 1/1453

Dėl sąvadavimo ir prostitucijos propagavimo

Vidaus reikalų ministerija susipažino su Jūsų rašte keliamomis problemomis.

Prostitucijos, kaip socialinio reiškinio, atsiradimo ir egzistavimo priežasčių reikėtų ieškoti visuomenėje, nes prostitucija susijusi su daugybe kitų socialinių procesų, yra jų nuolat veikiama ir pati daro poveikį šiems procesams. Kol egzistuoja socialinės sąlygos, lemiančios prostitucijos klestėjimą, negalima rimtai galvoti apie efektyvią šio reiškinio kontrolę.

Lietuvos Respublikoje yra priimti teisiniai kovos su prostitucija pagrindai: įstatymai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už susijusius su prostitucija nusikaltimus, numatyta administracinė atsakomybė už vertimasi prostitucija, Vidaus reikalų ministerijos teisės aktai, numatantys kovos su prostitucija organizavimą.

Be to, 1994 m. Lietuva prisijungė prie JT konvencijos "Dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo" (Seimas ją ratifikavo 1995 m. rugsėjo mėn.). Prie šios konvencijos prisidėjusios valstybės imasi visų reikiamų priemonių, taip pat ir teisinių, kad bûtų nutraukta visų rūšių prekyba moterimis ir moterų prostitucija.

LR Konstitucijos 138 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

Oficialus Lietuvos Respublikos Seimo požiūris į prostitucijos problemą įtvirtintas LR ATPK 182¹ straipsnyje, kuriame prostitucija kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas.

Įstatymų leidėjas nesuformulavo prostitucijos apibrėžimo, todėl kvotos organai ar pareigūnai ją kvalifikuoja pagal savo supratimą. Gali būti socialinė, moralinė ar kitokia prostitucijos sąvoka, tačiau įstatymai turėtų suformuluoti juridinę prostitucijos sąvoką, apibūdinti jos požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra numatyta nusikalstama veika, tiesiogiai susijusi su prostitucija: LR BK 239 str. už lindynių laikymą ir sąvadavimą, o LR BK 241 str. 1 d. numato atsakomybę už įtraukimą į prostituciją. Be šios tiesiogiai susijusios su prostitucija nusikalstamos veikos, yra LR BK ir prostitucijos sąlygojami nusikaltimai. Tai veikos, susijusios su užkrėtimu venerinėmis ligomis arba AIDS.

Be to, prostitucija besiverčiantys asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei padaro nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamajame įstatyme.

Vidaus reikalų ministerijos operatyvinių tarnybų pareigūnai iš spaudos renka informaciją apie paguodos ar masažo paslaugų teikimą, ją dokumentuoja. Surinkus pakankamai įrodymų apie asmenų vertimąsi prostitucija ar jų nusikalstamą veiką, atliekamos policinės operacijos ir tokie asmenys sulaikomi. Keliamos administracinės ar baudžiamosios bylos ir jos perduodamos teismui nagrinėti.

Spaudoje spausdinamuose skelbimuose tiesiogiai neužsimenama apie seksualinių paslaugų teikimą, todėl patraukti atsakomybėn už prostitucijos skatinimą ir reklamavimą redaktorius nėra teisinio pagrindo. Redaktoriai gali būti tik morališkai smerkiami.

Problemos sprendimas priklauso nuo visuomenės norų: ar iš tikrųjų norima kontroliuoti ir neutralizuoti prostituciją, ar tik apsimesti, kad tokio socialinio reiškinio nėra.

Mūsų nuomone, prostitucijos neįmanoma įveikti teisinėmis priemonėmis.

Pirmiausia reikia sukurti pagrįstą asocialaus reiškinio įveikimo koncepciją, ja remiantis parengti specialią programą, kurioje dominuotų socialinės ir ekonominės priemonės. Toje programoje teisinėms priemonėms turėtų tekti antraeilis, tačiau efektyvus vaidmuo.

Mūsų nuomone, kaip viena iš galimų teisinių priemonių, galėtų būti atsakomybė už seksualinių paslaugų pirkimą. Taip pat visuomeninės organizacijos galėtų aktyviau rodyti iniciatyvą teikdamos pasiūlymus, kaip efektyviau kontroliuoti asocialius reiškinius.

Pagarbiai

Viceministras A. Svetulevičius