Popiežius: laiškai, audiencijos, pareiškimai

Popiežius pagerbė Motinos Teresės atminimą

(KNA)  Ragindamas kovoti su badu bei skurdu, popiežius Jonas Paulius II pagerbė prieš metus mirusios Motinos Teresės atminimą. Rugsėjo 8 dieną Šv. Petro aikštėje popiežius pabrėžė, jog Motina Teresė yra „Dievo dovana skurdžiausiems iš skurdžiųjų", taip pat Bažnyčiai ir pasauliui. Motinos Teresės šypsena bei judesiais Jėzus „vėl kaip gerasis samarietis vaikščiojo pasaulio gatvėmis". Sykiu popiežius ragino valstybių vadovus bei politikus nepasitikėti ginklų galia ir bendromis jėgomis kovoti su badu bei ligomis ir už tai, kad „kiekvienas žmogus galėtų gyventi ir mirti kaip žmogus". Per Motinos Teresės pirmųjų mirties metinių minėjimą Vatikano audiencijų salėje jos atminimą taip pat pagerbė tokie politikai kaip Jungtinių Tautų organizacijos generalinis sekretorius Kofi Annanas, palestiniečių vadovas Yassiras Arafatas, Romos burmistras Francesco Ruteli. Šia proga Romos šv. Petro katedroje taip pat buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios. Per pamaldas kardinolas Pio Laghi priminė Motinos Teresės maksimą: padėti vargstančiam, niekinamam, mirštančiam, išstumtam, ligoniui, alkoholikui ar pagalbos ieškančiam reiškia padėti Kristui.
 

Popiežius deda viltis į benediktines

(KAP)  Popiežius Jonas Paulius II akcentavo didelį benediktinių vaidmenį kuriant „tikrai civilizuotą visuomenę, kurioje nėra vietos baimei ir nevilčiai". Per susitikimą su 3-iojo tarptautinio benediktinių simpoziumo dalyvėmis jis atkreipė dėmesį į „tamsą bei neviltį", reiškinius, būdingus ir Benedikto laikams, kai žlugo Romos santvarka, ir šiandienos visuomenei. Benediktas, pasak Jono Pauliaus II, žlungančiame Romos pasaulyje pasitikėjo Dievu ir per tai išvydo, kad „ir tamsoje bei tuštumoje galima rasti šviesos ir gyvybės pilnatvę". Šiam šventajam buvo būdingas pasirengimas įsiklausyti į tai, ką sako Dievas ir žmonės; taip jis tapo „naujosios kultūros tėvu". Benedikto regula yra didinga „savo aistra Dievui bei žėrinčiu žmogiškumu". Benediktinų reguloje, pasak popiežiaus, galima rasti tvarką, kuri yra „griežta, bet ne niauri", ir šviesą, kuri yra „ryški, bet ne šalta". Jis taip pat pabrėžė, kad be kontempliacijos, kuri sudaro benediktiniškojo gyvenimo branduolį, negali būti jokios evangelizacijos. „Mes dedame viltis į jus, kurios tikrai kontempliatyvioje tyloje klausotės Dievo žodžio", - kalbėjo popiežius Jonas Paulius II.
 

Įveikti prarają tarp kultūros ir Bažnyčios

(KAP)  Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, Katalikų Bažnyčia privalo dėti daug pastangų prarajai tarp Evangelijos ir šiandieninės kultūros įveikti. Rugsėjo 16 d. kreipdamasis į kelis tūkstančius maldininkų Šv. Petro aikštėje, popiežius pabrėžė, kad ši praraja tarp Bažnyčios ir šiuolaikinio mąstymo be abejonės yra „ mūsų laikų drama". Ieškodama tiesos, Bažnyčia privalanti deramai įvertinti kitų kultūrų bei tradicijų palikimą. Kultūrų gausa atspindi žmogaus galios kurti, kuri, „vadovaujama Šventosios Dvasios, ieško tiesos", turtingumą.


Bažnyčia ir visuomenė

Katalikų žurnalistai turėtų vengti moralizavimo

(KAP)  Popiežiškosios visuomenės bendravimo priemonių tarybos prezidentas arkivyskupas John P. Foley akcentavo katalikiškosios periodinės spaudos reikšmę. Kalbėdamas rugsėjo viduryje Paryžiuje vykusiame 18-ajame Pasaulinės katalikų spaudos sąjungos (UCIP) kongrese, jis pažymėjo, jog katalikų spauda tikintiesiems esanti tartum „katalikiška aukštoji mokykla, kurioje jie gali nuolatos lavintis". Katalikų žurnalistams, pasak arkivyskupo, reikėtų vengti pamokslavimo pagundos. Pernelyg didelis moralizavimas tiktai pakenktų jų įtikinamumui. Arkivyskupas John P. Foley taip pat tvirtino, jog elektroninė žiniasklaida negalinti pakeisti spausdintosios žiniasklaidos. „Dienraščiai ir žurnalai pateikia sąryšius bei detales, kurių elektroninė žiniasklaida viena nepajėgi pateikti", - sakė jis.