Kauno arkivyskupijos kurija ir Kauno miesto savivaldybė pagerbė Elenos Spirgevičiūtės, paaukojusios gyvybę už moters garbę ir orumą, atminimą.

1944 m. naktį iš sausio 3-osios į 4-ąją Kaune, Tvirtovės alėjos 91 name, keturi banditai, vadinamieji sovietiniai „partizanai”, už tikėjimu motyvuotą mergaitės garbės gynimą nužudė Eleną Spirgevičiūtę (gim. 1924 m.). Tą naktį drauge su ja buvo nužudyta ir jos teta Stasė Žukaitė (gim. 1916 m.). Kauno arkivyskupijos kurija siūlo Vatikanui įtraukti E. Spirgevičiūtę į „Naujųjų kankinių” sąrašą.

Spalio 17 dieną Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius iškilmingai pašventino E. Spirgevičiūtės brolio Česlovo iniciatyva Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje, pastatytą paminklą, skirtą E. Spirgevičiūtės ir S. Žukaitės atminimui. Arkivyskupas pažymėjo, kad kun. P. Račiūno išsaugotame Elenos Spirgevičiūtės dienoraštyje atsiskleidžia šios merginos minčių gilumas ir moralinis įžvalgumas. „Šis paminklas apsisprendusiai numirti už moralines vertybes merginai kvies nepasiklysti mirties kultūros pelkynuose, o pasiklydusius prisikelti”, – sakė Kauno ganytojas. Prie pašventinto paminklo eiles ir ištraukas iš E. Spirgevičiūtės dienoraščio skaitė aktorė R. Staliliūnaitė, „Saulės” gimnazijos moksleivė R. Gaurelytė, giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Pastoralė”, grojo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos I pulko karinis pučiamųjų orkestras. Kauno šv. Antano bažnyčioje šv. Mišias už E. Spirgevičiūtę ir S. Žukaitę bei Lietuvos jaunimą koncelebravo arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupas R. Norvila ir kunigai. Per pamokslą vyskupas R. Norvila priminė, kad spalio 17 -ąją visuotinė Bažnyčia prisimena pirmųjų krikščionybės amžių kankinį šv. Ignotą Antiochietį. Doro ir kilnaus būdo merginas E. Spirgevičiūtę ir S. Žukaitę, pasak vyskupo, irgi drąsiai galima vadinti kankinėmis, kurios paaukojo gyvybę, gindamos nuo tikėjimo neatsiejamus krikščioniškojo gyvenimo principus. Pabrėždamas šių merginų kilnumą, drąsą ir ryžtą, jis sakė: „Kaip stiprybė, ateinanti iš Kristaus, padėjo subręsti ir sutvirtėti bei nepalūžti mūsų šiandien minimoms kankinėms Elenai ir Stasei, taip ir mums ta pati Dievo malonė yra vienintelis atsakymas, kaip išlikti žmonėmis, kaip nepasiduoti ir netapti blogio įrankiais. Ir šiandien Kristaus sekimas yra vilties ir tvirtumo garantija”.

Kauno kunigų seminarijoje šia proga buvo surengta konferencija, kurioje mintimis apie E. Spirgevičiūtės gyvenimą ir kankinystę pasidalijo kun. K. Juknevičius SDB. Pasak jo, merginos gyvenimas ir didvyriška mirtis, atleidimas ir gailestingumas budeliams yra didžiosios kankinystės papuošalas, nes tokį pavyzdį parodė Kristus ant kryžiaus. E. Spirgevičiūtės paskelbimo palaimintąja byla buvo pradėta dar sovietiniais metais. Kun. P. Genevičiaus surinkta medžiaga apie Eleną ir pluoštas liudininkų parodymų atiduoti kun. V. Aliuliui MIC. Kun. R. Grigas pabrėžė, kad šių merginų apsisprendime glūdi du šventumo bei krikščioniškosios žmogaus sampratos liudijimo aspektai – žmogaus kaip nelygstamos vertybės teigimas ir Dievo duotos žmogui pasirinkimo laisvės teigimas bei kilniausias panaudojimas. Anot prelegento, „Elenos ir Stasės ryžto svarbiausioji vertė mums – nepaneigiamas, nesunaikinamas, neatšaukiamas žmogaus sakralumo patvirtinimas. Jų mirtis sako – žmogus nėra, negali būti brutalaus geismo objektas; žmogus yra laisvas, jis gali rinktis; žmogus yra Karaliaus sūnus, Karaliaus dukra, Dievo vaikas; orus ir vertingas, Dievo malonės galia visada įstengiantis pasipriešinti neteisybei, tiek kylančiai iš mūsų vidaus, tiek ateinančiai iš išorės”. Šių merginų pasirinkimas tai kaip tik ir liudija. Konferenciją vedė ir ištraukas iš Elenos dienoraščio skaitė aktorė I. Paliulytė, giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Pastoralė”.

-jp-