Mirė kun. jubil. Pranciškus Šulskis MIC (1918 – 1999)
 

Vasario 3 d. Marijampolėje mirė teol. lic. jubil. kun. Pranciškus Šulskis MIC. Kun. P. Šulskis MIC gimė 1918 m. rugsėjo 1 d. Minske, kur jo tėvas buvo karinio dalinio ugniagesiu, o motina – skalbėja. Karui pasibaigus, Šulskiai grįžo į Lietuvą, kur jiems gimė dar dešimt vaikų. Vyriausias sūnus Pranciškus mokėsi Bikūnų pradžios mokykloje, vėliau Užpalių progimnazijoje. Baigęs keturias progimnazijos klases, atvyko į Marijampolę, kur 1934 m. rugpjūčio 14 d. įstojo į marijonų naujokyną. 1935 m. rugpjūčio 15 d. davęs pirmuosius įžadus, toliau ketverius metus mokėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje. 1939 m. rudenį pradėjo studijas Marijonų filosofijos kursuose Kaune, 1940 m. rugsėjo mėn. – Kauno teologijos fakultete. 1940 m. rugpjūčio mėn. davė amžinuosius įžadus ir, bebaigdamas trečiąjį teologijos kursą, 1945 m. gegužės 2 d. drauge su a.a. kun. P. Račiūnu MIC, a.a. kun. Hiliariu Misiūnu MIC, kun. dr. Vincu Inkratu MIC ir kun. dr. Viktoru Rimšeliu MIC buvo įšventintas kunigu. Teologijos studijas užbaigė 1944 m. vasaros pradžioje, prieš pat sugrįžtant Raudonajai armijai.

Dvejus metus dirbo moksleivių kapelionu Marijampolės marijonų šv. arkangelo Mykolo parapijoje. 1946 m. birželio 26 d. iš Kauno, kur buvo aplankęs savo auklėtojus marijonus, sunkvežimiu važiavo namo į Marijampolę. Pakeliui sunkvežimį apšaudžius sovietų kareiviui, kun. P. Šulskis MIC buvo sužeistas ir iki mirties nuo juosmens liko visiškai paralyžiuotas. Po kelių mėnesių gydymo kun. Pranciškus apgyvendinamas Marijampolės marijonų vienuolyne, kur jį išsyk ėmė slaugyti Vargdienių seserys, prižiūrėjusios jį 52 metus, taip pat jo paties seserys Stasė ir Valerija. 1948 m. sovietų valdžiai marijonus išsklaidžius bei konfiskavus vienuolyną, kurį laiką glaudėsi brolio daržininko namelyje. Sudėję savo išteklius, kunigai ir broliai marijonai nupirko P. Armino g. ką tiktai pastatytą namą ir paskyrė jį ligoniui, kuris čia gyveno nuo 1957 m. iki mirties.

Šiek tiek sustiprėjęs, kun. P. Šulskis MIC pradėjo gaminti rožinius, išmoko taisyti laikrodžius, iš vokiečių kalbos išvertė Hünemann’o „Liepsnojančią ugnį”, Franz Xaver William’o „Jėzaus gyvenimą Izraelio šalyje ir tautoje”, Holzner’io „Paulių”. Šie veikalai buvo paskleisti savilaidos būdu. 1969 – 1981 m. kun. P. Šulskis MIC buvo Lietuvos marijonų provincijolas. Pas jį rinkdavosi pasitarti provincijos tarybos nariai, apsistodavo pogrindinėje Kunigų seminarijoje studijuojantys klierikai iš Lietuvos ir Ukrainos, arkivysk. J. Matulaičio minėjimų ir kitomis progomis susitikdavo išsklaidytieji marijonai. Jis neretai patarnaudavo išblaškytoms Vargdienių seserims per naujų narių priėmimo apeigas. Iš 1988 m. Romoje išleisto lotyniškojo originalo išvertė atnaujintus Marijonų vienuolijos įstatus bei nurodymus.

Savo gyvenimo kryžių kun. Pranciškus nešė su neapsakomu kantrumu ir dvasios giedrumu. Laidotuvių dieną atsiųstame užuojautos laiške Marijonų vienuolijos generalinis vyresnysis kun. Adam Boniecki MIC taip apibūdino velionį: „Jis buvo giedriausias žmogus iš visų marijonų. Ne aš jį paguosdavau apsilankydamas, bet jis man duodavo savo jėgos ir giedrumo. Iš tėvo Pranciškaus buvo galima mokytis svarbaus meno – džiaugtis gyvenimu ir pasaulio grožiu”.

Kun. P. Šulskis MIC palaidotas Marijampolės kapinėse vasario 6 dieną. Šv. Mišias Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikoje koncelebravo vyskupas J. Žemaitis MIC ir 20 kunigų, tarp jų ir į laidotuves iš Romos atvykęs Marijonų vienuolijos generalinis vikaras kun. Vaclovas Aliulis MIC. Iš kurso draugų laidotuvėse dalyvavo kun. dr. Vincentas Inkratas MIC, kun. Prosperas Bubnys MIC ir kun. Adomas Milašius OFM Cap.
Ekumeninės pamaldos Panevėžio marijonų koplyčioje

Pirmą kartą Panevėžyje vykusi maldų savaitė už krikščionių vienybę pasibaigė ekumeninėmis pamaldomis Marijonų koplyčioje. Šių pamaldų iniciatoriai – A. Lipniūno kultūros centro darbuotojai, kuriems talkino kun. E. Troickis ir tėvas Donald Leverner. Pamaldose, be katalikų, dalyvavo pagrindinių Panevėžyje veikiančių krikščioniškų bendruomenių tikintieji: evangelikai liuteronai, reformatai, Dievo Malonės ir Laisvųjų krikščionių bendruomenių atstovai, adventistai bei keletas kitų krikščionių bendruomenių narių.

-as-