Sk 6, 22–27; Gal 4, 4–7; Lk 2, 16–21
 

Švenčiame Dievo Motinos iškilmę. Atminkime, kad Marija ne tik Dievo, bet ir mūsų – Kristaus kūno narių – Motina.

Pirmasis skaitinys iš Skaičių knygos – viena iš gražiausių Šventraščio maldų, vadinamasis Kunigiškasis palaiminimas. Jame tris sykius kartojama VIEŠPATS. Šiuo vardu Izraelis pažino Dievą. Žydų mąstysenai būdinga vardą tapatinti su asmeniu. Šauktis Viešpaties vardo, vadinasi, šauktis Jo paties, Jo jėgos, Jo meilės ir ramybės. Todėl Dievas ir sako: „Jie tars mano vardą izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“ (Sk 6, 27). Mes, krikščionys, galime ir turime laiminti Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, vardu.

Bet kuo gi šis pirmasis skaitinys susijęs su Marija? Marija – Izraelio duktė. Ji be abejo šį palaiminimą ne sykį girdėjo. Mat jis būdavo kartojamas Jeruzalės šventykloje ir sinagogose rytinių apeigų metu. Tačiau Marija jį ne tik girdėjo, šis palaiminimas pačiu įstabiausiu būdu išsipildė jos gyvenime.

Paulius Laiške galatams užsimena (nors nemini vardu) apie Mariją. Nors tai vienintelė Pauliaus užuomina, bet ji labai svarbi. Pauliui „reikėjo“ Marijos, kaip Dievui „reikėjo“ Nazareto Mergelės, kad visa atpirktų. Juk Jėzus Kristus Dievo valia gimė iš moters.

Senajame Testamente moteriai teikiama daug pagarbos. Pirmoji moteris Ieva vadinama „visų gyvųjų motina“ (Pr 3, 20). Izaijas ir Michėjas pranašauja apie Mesijo motiną (plg. Iz 7, 14; Mch 5, 2), nors neužsimena apie jo tėvą. Taigi ir apaštalas Paulius žemai lenkėsi priešais Karaliaus motiną.

Pauliaus žvilgsnis labiausiai krypsta į Dievo Sūnaus gimimo tikslą – „kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę“ (Gal 4, 4). Tai mūsų širdyse patvirtina Šventoji Dvasia, šaukianti ir mums leidžianti šauktis: „Aba, Tėve!“ Taigi visi trys Švč. Trejybės asmenys veikia išganymo plane.

Evangelijos skaitinys užbaigia Luko pasakojimą apie piemenis. Kalėdų skaitinyje susitelkiama ties angelų skelbiama žinia piemenims, šiandienos skaitinyje pabrėžiamas piemenų atsakas. Jie skuba ieškoti Marijos ir Juozapo su kūdikiu. Pasakojimo pabaigoje evangelistas atkreipia dėmesį, kad Marija visus tuos dalykus dėmėjosi ir svarstė juos savo širdyje (plg. Lk 2, 19). Luko evangelijoje, palyginime apie sėjėją, rasime panašius žodžius: „Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“ (Lk 8, 15). Galbūt Lukas, rašydamas Jėzaus gimimo istoriją, prisiminė šiuos Jėzaus palyginimo žodžius ir pritaikė juos Marijai, ištikimajai žodžio klausytojai ir vykdytojai.

Šiandien švenčiame Marijos šventę ne todėl, kad ji buvo išganymo pradininkė. Pirmiausia todėl, kad ši Mergelė, paklusdama Dievui, pagimdė Dievo Sūnų.
 

Parengta pagal The Word Alive