Eucharistijos išstatymas garbinti pagal atnaujintą liturgiją
 

2000-ieji – Eucharistijos metai. Ta proga šių metų birželio 1–4 dieną Kaune vyks Lietuvos II Eucharistinis kongresas. Visus metus sekmadieniais Lietuvos bažnyčiose bus adoruojamas Švč. Sakramentas. Todėl čia pateikiame svarbiausias Švč. Sakramento išstatymo ir garbinimo taisykles.

Jos sudarytos pagal De Sacra Communione et de cultu Mysterii Eucharistici extra Missam pavyzdinį lotyniškąjį 1973 m. birželio 21 d. leidimą. Kadangi šio apeigyno lietuvių kalba kol kas neturime, Švenčiausiojo Sakramento išstatymui ir adoracijai reikalingas giesmes bei maldas rekomenduojama imti iš 1966 metais Lietuvos Vyskupų Konferencijos išleisto Romos Katalikų apeigyno Lietuvos vyskupijoms (II dalis, p. 25–33).

Kai kurios taisyklės palyginamos su Šventosios apeigų kongregacijos instrukcija Eucharistijos paslapties kulto reikalu Eucharisticum mysterium (lietuviškas vertimas: Katalikų kalendorius žinynas (KKŽ) 1985, p. 234–254). Švenčiausiojo Sakramento ir bendrosios smilkymo taisyklės sudarytos pagal Caeremoniale Episcoporum pavyzdinį lotyniškąjį 1984 m. rugsėjo 14 d. leidimą.
 

I   BENDROSIOS PASTORACINĖS GAIRĖS

Komuninėje ar monstrancijoje išstatytas garbinti Švenčiausiasis Sakramentas tikinčiuosius skatina pažinti nuostabų Kristaus buvimą Eucharistijoje ir kviečia priimant Komuniją tobulai vienytis su juo. Tai tinkamas būdas garbinti Kristų dvasia ir tiesa (Eucharistiae celebratio, 82; plg. Instrukcija Eucharisticum mysterium, 60).

Reikia stengtis, kad Švenčiausiojo Sakramento išstatymo kultas rodytų jo ryšį su Mišiomis. Išstatymą tvarkant, reikia stropiai vengti visko, kas vienaip ar kitaip galėtų temdyti Kristaus troškimą, kad Eucharistija pirmiausia mums būtų maistas, vaistas ir parama (Eucharistiae celebratio, 82; plg. Instrukcija Eucharisticum mysterium, 60).
 

Draudžiama celebruoti Mišias prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento

Išstačius Švenčiausiąjį Sakramentą, draudžiama toje pačioje bažnyčios patalpoje celebruoti Mišias. Jeigu Švenčiausiasis Sakramentas išstatomas visai dienai ar kelioms dienoms iš eilės, per Mišias jo negalima palikti išstatyto, nebent Mišios būtų celebruojamos atskiroje koplyčioje ir adoruoti pasiliktų bent keletas tikinčiųjų (Eucharistiae celebratio, 83; plg. Instrukcija Eucharisticum mysterium, 61).

Prieš tabernakulyje saugojamą arba išstatytą garbinti Švenčiausiąjį Sakramentą priklaupiama kartą vienu keliu. Prie monstrancijoje išstatyto Švč. Sakramento, kaip ir per Mišias, turi degti keturios arba šešios žvakės; taip pat smilkoma. Jeigu Švč. Sakramentas išstatomas garbinti komuninėje, uždegamos bent dvi žvakės; smilkyti neprivaloma (Eucharistiae celebratio, 85).
 

Švenčiausiojo Sakramento išstatymas ilgesniam laikui

Bažnyčiose, kur nuolat laikoma Eucharistija, patariama kasmet surengti iškilmingą, ilgesnį, nors ir su pertraukomis, jos išstatymą, kad vietos bendruomenė šį slėpinį galėtų geriau apmąstyti ir pagarbinti (Eucharistiae celebratio, 86).
 

Švenčiausiojo Sakramento išstatymo pertraukimas

Ten, kur nėra pakankamai adoruotojų ir dėl to negali būti adoruojama be pertraukos, galima Švč. Sakramentą uždaryti tabernakulyje iš anksto nustatytomis ir paskelbtomis valandomis, tačiau ne dažniau kaip du kartus per dieną, pavyzdžiui, vidurdienį ir nakčiai. Švč. Sakramentą galima uždaryti tabernakulyje įprastu būdu: kunigas ar diakonas, apsivilkęs ant sutanos kamžą arba albą ir užsidėjęs stulą, trumpai pagarbinęs ir su tikinčiaisiais sukalbėjęs maldą, padeda Švenčiausiąjį Sakramentą į tabernakulį. Panašiai nustatytu laiku jį vėl išstato (Eucharistiae celebratio, 88; plg. Instrukcija Eucharisticum mysterium, 65).
 

Švenčiausiojo Sakramento išstatymas trumpesniam laikui

Taip pat ir trumpalaikis Švč. Sakramento išstatymas tvarkytinas taip, kad prieš laiminimą Švč. Sakramentu būtų skiriama pakankamai laiko Dievo žodžio skaitymui, giesmėms, maldoms ir tyliai maldai. Draudžiama išstatyti Švenčiausiąjį Sakramentą vien tiktai palaiminimui (Eucharistiae celebratio, 89).
 

Švenčiausiojo Sakramento išstatymo celebrantas

Švenčiausiąjį Sakramentą garbinti išstato kunigas arba diakonas. Išstatymo pabaigoje Švenčiausiuoju Sakramentu jis palaimina žmones. Jeigu nėra kunigo ar diakono, Švenčiausiąjį Sakramentą gali išstatyti akolitas, ekstraordinarinis komunijos dalytojas, vietos ordinaro paskirtas vienuolyno narys. Jie gali Švenčiausiąjį Sakramentą išstatyti atidarydami tabernakulį, o prireikus – padėdami komuninę ant altoriaus ar net Ostiją įstatydami į monstranciją. Garbinimo pabaigoje jie Švenčiausiąjį Sakramentą padeda atgal į tabernakulį, tačiau negali laiminti (Eucharistiae celebratio, 91).

Švenčiausiąjį Sakramentą išstatantis kunigas ar diakonas ant sutanos apsivelka albą arba kamžą, užsideda baltą stulą; kiti apsivelka tame krašte įprastą liturginį drabužį ar ordinaro nurodytą, toms pareigoms tinkantį drabužį. Palaiminimui garbinimo pabaigoje, jei Švenčiausiasis Sakramentas buvo išstatytas monstrancijoje, kunigas ar diakonas apsisiaučia balta kapa ir veliumu; jei buvo išstatytas komuninėje – tik veliumu (Eucharistiae celebratio, 92).
Švenčiausiojo Sakramento smilkymas

Švenčiausiasis Sakramentas visuomet smilkomas ištiesus ranką su smilkytuvu į priekį tris kartus po du (tribus ductibus) (plg. Caeremoniale Episcoporum, 92). Smilkoma visuomet atsiklaupus (ten pat, 94).

Be to, primename, jog lygiai tokiu pat būdu smilkoma šv. Kryžiaus relikvijos ir Viešpaties paveikslai, išstatyti iškilmingai pagerbti, atnašos, altoriaus kryžius, Evangelijos knyga, Velykų žvakė, vyskupas ir celebruojantis kunigas, specialiai apeigose dalyvaujantys civilinės valdžios atstovai, choras, visi žmonės ir mirusiojo kūnas. Du kartus po du smilkoma šventųjų relikvijos ir paveikslai, išstatyti viešai pagerbti. Smilkant asmenis ir daiktus, prieš ir po smilkymo nusilenkiama, tačiau smilkant altorių ir atnašas nesilenkiama (plg. Caeremoniale Episcoporum, 91–92).
 

II    ŠVČ. SAKRAMENTO IŠSTATYMO IR PALAIMINIMO APEIGOS

Išstatymas

Žmonėms susirinkus ir giedant giesmę (pvz., Tegul būna garbinamas – aut.), vadovas eina prie altoriaus. Jei Švenčiausiasis Sakramentas laikomas ne toje vietoje, kur bus išstatomas, vadovas, apsisiautęs veliumu ir lydimas patarnautojų arba tikinčiųjų su degančiomis žvakėmis, atneša jį į garbinimo vietą. Komuninė arba monstrancija statoma ant drobule užtiesto altoriaus. Jei išstatymas monstrancijoje truktų ilgesnį laiką, galima iškilmingesnėje vietoje pastatyti sostą, tačiau jis neturėtų būti pernelyg aukštai ir toli. Vadovas pasmilko monstrancijoje išstatytą Švč. Sakramentą. Jei adoracija numatyta ilgesniam laikui, dabar galima pasitraukti (Eucharistiae celebratio, 93; plg. Instrukcija Eucharisticum mysterium, 62).

Jeigu išstatymas yra iškilmingas ir truks ilgesnį laiką, Ostija konsekruojama Mišiose, po kurių vyks išstatymas, ir po Komunijos įstatoma į monstranciją, pastatytą  ant altoriaus. Mišios baigiamos malda po Komunijos. Pabaigos apeigos praleidžiamos. Monstrancija su Švč. Sakramentu pastatoma ant sosto ir pasmilkoma (Eucharistiae celebratio, 94).
 

Adoracija

Adoracijos metu maldas, giesmes ir skaitymus reikia parinkti taip, kad tikintieji atsidėtų Viešpačiui Kristui. Nuoširdžiai maldai palaikyti leidžiami Šventojo Rašto skaitiniai ir homilija arba trumpi pamokslėliai, padedantys geriau suprasti Eucharistijos slėpinį. Taip pat tinka, kad tikintieji į Dievo žodį atsilieptų giesmėmis. Naudinga tam tikrą laiką laikytis tylos (Eucharistiae celebratio, 95).
 

Pasirinktini Šventojo Rašto tekstai (113–153)

Senojo Testamento skaitiniai

Pr 14, 18–20 Atnešė duonos ir vyno
Iš 12, 21–27 Paschos paskelbimas
Iš 16, 2–4. 12–15 Aš lysiu jums duona iš dangaus
Iš 24, 3–8 Tai kraujas Sandoros,
kurią Viešpats sudarė su jumis
Įst 8, 8, 2–3.14–16 Dievas rūpinasi savo tauta
1 Kar 19, 4–8 Tuo maistu pasistiprinęs,
Elijas ėjo iki pat Dievo kalno Horebo
Pat 9, 1–6 Ateikite ir valgykite mano duonos,
 gerkite vyno, kurio įpyliau
 

Naujojo Testamento skaitiniai

Apd 2, 42–47 Jie savo namuose tai vienur,
tai kitur laužydavo duoną
Apd 10, 34.37–43 Mes su juo valgėme ir gėrėme,
 jam prisikėlus iš numirusių
1 Kor 10, 16–17 Jei viena duona,
tai ir mes daugelis esame vienas kūnas
1 Kor 11, 23–26 Tai darykite mano atminimui
Žyd 9, 11–15 Kristaus kraujas nuvalys mūsų sąžinę
Žyd 12, 18–19.22–24 Jūs esate prisiartinę prie
Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto
1 Pt 1, 17–21 Esate atpirkti
brangiuoju Kristaus krauju
1 Jn 5, 4–8 Yra trys liudytojai:
Dvasia, vanduo ir kraujas
Apr 1, 5–8 Kuris mus myli ir nuplovė
savo krauju mūsų nuodėmes
Apr 7, 9–14 Milžiniška minia priešais Dievo sostą
 

Atsakomosios psalmės

Ps 23, 1–3.4.5.6 (Ats. (Resp.): 1 eilutė); Ps 34, 2–3.4–5.6–7.8–9 (Ats. 9a eilutė); Ps 40, 2.4ab.7–8b.–9.10 (Ats. 8a.9b eilutė); Ps 78, 3–4a.7ab.23–24.25.54 (Ats. 24b eilutė); Ps 110, 1.2.3.4 (Ats. 4bc eilutė); Ps 116, 12–13.15–16.17–18 (Ats. 13 arba 1 Kor 10, 16 eilutė); Ps 145, 10–11.15–16.17–18 (Ats. 16 eilutė); Ps 147, 12–13.14–15.19–20 (Ats. 12a arba Jn 6, 58c eilutė).
 

Aleliuja ir posmelis prieš Evangeliją

Jn 6, 51 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, –
sako Viešpats. – Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius.
Jn 6, 56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame, – sako Viešpats.
Jn 6, 57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir
aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo,
gyvens per amžius, – sako Viešpats.
Apr 5, 9 Vertas esi paimti knygą ir atplėšti
jos antspaudus, nes buvai nužudytas ir atpirkai Dievui savo krauju žmones
 iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.

Evangelijos

Mk 14, 12–16. 22–25 Tai yra mano Kūnas.
Tai yra mano Kraujas
Mk 15, 16–20a Jie apvilko jį purpuriniu apsiaustu,
nupynę uždėjo jam erškėčių vainiką
Lk 9, 11b–17 Visi valgė ir pasisotino
Lk 22, 39–44 Jo prakaitas pasidarė
tarsi tiršto kraujo lašai
Lk 24, 13–35 Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną
Jn 6, 1–15 Duonos padauginimas
Jn 6, 24a–35 Kas ateina pas mane,
niekuomet nebealks
Jn 6, 41–51 Aš esu gyvoji duona,
nužengusi iš dangaus
Jn 6, 51–58 Mano kūnas tikrai yra valgis,
o mano kraujas tikrai yra gėrimas
Jn 19, 31–37 Vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną,
 ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens
Jn 21, 1–14 Jėzus priėjo, paėmė duonos
ir padalijo jiems

Jei Švenčiausiasis Sakramentas būtų išstatytas ant altoriaus ilgesnį laiką, galima švęsti bet kurias, o ypač pagrindines, Valandų liturgijos dalis (Eucharistiae celebratio, 96).
 

Palaiminimas

Baigiant adoraciją, kunigas arba diakonas ateina prie altoriaus, priklaupia ir atsiklaupia. Giedamas eucharistinis himnas Prieš taip didį (Tantum ergo) ar kita eucharistinė giesmė. Po žodžių Dievui Tėvui Sutvėrėjui (Genitori Genitoque) vadovas pasmilko Švenčiausiąjį Sakramentą monstrancijoje. Po to atsistoja ir taria: Melskimės. Po trumpos pauzės kalbama arba giedama malda Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu. Visi atsako: Amen. Po maldos kunigas ar diakonas, apsisiautęs veliumu, eina prie altoriaus, priklaupia, paima monstranciją arba komuninę ir su ja, nieko nesakydamas, peržegnoja žmones (plg. Eucharistiae celebratio, 97–99).
 

Pabaiga

Po palaiminimo, žmonėms giedant eucharistinę giesmę, palaiminimą teikęs kunigas ar diakonas arba kitas kunigas ar diakonas Švenčiausiąjį Sakramentą padeda į tabernakulį, priklaupia, uždaro ir nueina (Eucharistiae celebratio, 100).