Parapijos adoracijos diena rengiantis Eucharistiniam kongresui
 

Tikslai

 Ugdyti parapijiečių meilę Kristui Eucharistijoje.
 Padėti žmonėms suvokti, kad Eucharistija yra viso parapijos gyvenimo bei veiklos centras ir šaltinis.
 Mokytis atpažinti Kristaus kūną ne tik Eucharistinėje duonoje, bet ir bendruomenėje bei vargstančiame brolyje.
 Malda suvienyti parapijiečius ir įvairius parapijos judėjimus.
 Ugdyti vidinę maldą, padėti suprasti, kad malda – ne tik poteriai.
 Drauge su Lietuvos bei visuotine Bažnyčia švęsti Didįjį jubiliejų ir rengtis Eucharistiniam kongresui.

Su šiais tikslais turėtų būti supažindinti veiklūs parapijiečiai – katechetai, jaunimas, giedotojai, Caritas nariai ir kiti, padėsiantys klebonui ar kitiems parapijos kunigams parengti ir vesti adoracijos dieną. Labai svarbu drauge rengtis adoracijai ne tik todėl, kad ji pavyktų, bet kad žmonės suvoktų savo pareigą dalyvauti liturgijoje „sąmoningai, aktyviai ir vaisingai” (Sacrosanctum concilium, 11). Drauge su klebonu parapijos adoracijos dieną rengę parapijiečiai galės vadovauti įvairių grupių adoracijai.

Derėtų sudaryti tvarkaraštį – kokios žmonių grupės bus atsakingos už tam tikrą adoracijos valandą ar pusvalandį, pavyzdžiui, mokytojai su moksleiviais, Caritas darbuotojai, parapijos adorantės, patarnautojai, šeimos (tuomet jaunimui derėtų prižiūrėti vaikus), močiutės, vienuolės (-iai) ir pan. Kiti žmonės pasirinks jiems tinkantį adoracijos laiką.
 

Pasiūlymai

Svarbu visiems kartu pradėti ir baigti adoraciją šv. Mišiomis ir palaiminimu. Žmonės turėtų suprasti, kad per adoraciją pasirengiama Eucharistijos maldai ir ji tęsiama turint tą patį tikslą – garbinti Kristų, susivienyti su Juo ir tarpusavyje, dalyvauti Jo padėkos aukoje ir permaldavimo maldoje. Per pabaigos apeigas (palaiminimą arba šv. Mišias) dėkojama už dieną, išvardijamos per  adoraciją maldoje budėjusios grupės, meldžiamasi išsakytomis intencijomis. Dera adoraciją užbaigti agape – pabendrauti, pasidalyti, pasivaišinti. Visa tai padeda suvokti, kad Eucharistija yra bendruomeninė malda, kurianti Bažnyčią kaip Kristaus kūną ir ugdanti tarpusavio meilę („Jeigu viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona”) (1 Kor 10, 17).

Reikia parinkti sakinį, tinkantį būti šūkiu ir atskleidžiantį tos dienos temą, ir Šventojo Rašto tekstą, kuris būtų visos dienos maldos gija. Tai gali būti sekmadienio Evangelija, jeigu adoracija vyksta sekmadienį, arba kuris nors kitas Šventraščio tekstas.

Tekstų pavyzdžiai: Gerasis Ganytojas (Jn 10, 7–16), Gyvybės duona (Jn 6, 48–58), Vynmedis (Jn 15, 1–17), Jėzaus malda (ištraukos iš Jn 17), Jėzaus misija (Lk 4, 16–21). Sakinį–šūkį derėtų užrašyti didelėmis raidėmis ir pakabinti ant bažnyčios durų arba virš altoriaus, jį tiktų pakomentuoti ir paaiškinti per tikybos pamokas.

Parinktą tekstą turėtų skaityti kiekviena adoruojančiųjų grupė. Tai suvienys įvairių žmonių maldas ir suteiks peno tyliajai maldai.

Likus dviem ar trims savaitėms iki adoracijos dienos tiktų visiems prieinamoje bažnyčios vietoje padėti sąsiuvinį bei rašiklį ir paraginti parapijiečius užrašyti savo intencijas – asmenines ir už pasaulį, kad per adoraciją vieni melstųsi už kitus. Sąsiuvinis adoracijos dieną padedamas prieš altorių. Iš jo adoruotojai gali garsiai skaityti intencijas (jeigu jų yra daug, dera jas skaityti dalimis, pavyzdžiui, po vieną arba du puslapius kas valandą; perskaitytas intencijas pažymėti sąsiuvinyje).

Reikia sudaryti kiekvienos adoracijos valandos planą, pavyzdžiui, įžanginė giesmė Kristui, Šventojo Rašto ištrauka, galbūt padedantis ją apmąstyti trumpas komentaras, tylos pauzė, giesmė (ilgus tekstus patartina skaityti dalimis, po kiekvienos dalies patylint ir pagiedant trumpą giesmę), Jėzaus Širdies litanija, užtarimo malda, kuri gali būti iš dalies spontaniška, pabaigos giesmė. Prieš Švenčiausiąjį nelabai tinka kalbėti rožinį. Adoracijos metu nereikėtų vengti vesti žmones į tylą, jiems aiškinti, kad maldos kokybė priklauso ne nuo žodžių kiekybės, nes svarbiausia širdies atidumas Dievui, atskleisti, kad tiesiog būti tyloje su Dievu yra gera – taip be žodžių bendraujama su mylimu žmogumi arba taip tyliai budi motina prie sergančio vaiko ir pan.

Adoruotojų grupės gali pasirinkti giesmes, pačios nuspręsti, kaip skaitys tekstą, kaip ves užtarimo maldą. Jos gali atsinešti savo simbolį (pavyzdžiui, gaublį, vėliavą, tikybos vadovėlį ir pan.) ir palikti jį prie altoriaus. Šie daiktai, pasibaigus adoracijai, visiems primins įvairių adoruotojų grupių maldą.

Jeigu parapija pasirinko bendrą intenciją ar akciją (pavyzdžiui, padėti parapijos senelių namams arba Caritas globojamiems žmonėms, arba pabėgėliams, arba misijoms) galima padėti aukų pintinėlę. Tai simbolizuos, kad adoruodami Kristaus Kūną drauge tarnaujame Kristaus kūnui Jo mažuosiuose broliuose. Vaikai galėtų dailiai užrašyti arba nupiešti savo intenciją ir padėti šalia pintinėlės. Vaikams ir jaunimui svarbu pajusti, kad malda yra neindividualistinė ir neatsieta nuo konkretaus gyvenimo.

Jei sukurta Eucharistinio kongreso giesmė ir parapija jau turi jos tekstą bei gaidas, parapijos adoracijos diena – puiki proga žmones jos išmokyti. Tai praturtins parapijos repertuarą ir padės drauge su visa Lietuvos Bažnyčia pasirengti Kongresui.

Galų gale parapijos dienos, kaip ir Kongreso, sėkmė priklauso nuo maldos ir katechezės, kuri parengia žmones adoracijai ir tarsi ją pratęsia. Labai svarbu aiškiai pateikti informaciją, skelbimus ir paaiškinimus.

Kunigai neturėtų adoracijos dienos laikyti papildomu darbu. Jiems derėtų remtis jau suvokusiais savo atsakomybę Bažnyčios gyvenime parapijiečiais ir tikėtis, kad šis bendradarbiavimas bus vaisingas ir ateityje.