Švenčiant Didįjį Jėzaus Kristaus gimimo jubiliejų, mes skaičiuojame ne tik tai, ką padarėme būdami Viešpaties įsteigtos Bažnyčios nariai, bet ir tai, ko nepadarėme, ar kur mūsų gyvenimas buvo visiškai svetimas Evangelijai. Bažnyčia Jubiliejinių metų proga nori ne tik pasidžiaugti laimėjimais, bet ir atsiprašyti už savo vaikų klaidas, kurių jie nesugebėjo išvengti istorijos bėgsme. Klaidų neišvengė ir Katalikų Bažnyčios nariai Lietuvoje. Šįkart norime priminti patį skaudžiausią laikotarpį – ilgus nelaisvės metus, kai okupantai vertė lietuvius kolaboruoti, tuo nusikalstant savo tėvynainiams ir net to paties tikėjimo žmonėms. Visų pirma prisimename dvasininkus, kurie buvo sovietinio saugumo ypač šantažuojami bei prievartaujami, ir atsiprašome už jų klaidas. Deja, kai kurie iš jų dėl savo žmogiškojo silpnumo sutiko bendradarbiauti su KGB. Nors ir džiaugiamės, kad daugelis jų, kaip liudija archyvai, kiek įmanydami vengė pakenkti žmonėms, tačiau tai nepanaikina paties kolaboravimo fakto ir kaltės. Kažkodėl KGB daugelio savo agentų bylas išsivežė, o dvasininkų paliko, tikriausiai tam, kad galėtų ir toliau juos per savo agentūrą šantažuoti. Yra tik vienas kelias atsikratyti praeities klaidų ir užsitikrinti, kad ateityje niekas nebandytų vėl siekti savo nedorų tikslų – tai prisipažinimas ir atgaila dėl bendradarbiavimo su svetimų šalių tarnybomis. Todėl kviečiame visus – dvasininkus ir pasauliečius, – anuomet pakliuvusius į KGB voratinklį, įstatymo nustatyta tvarka atvirai papasakoti paskirtai valstybinei komisijai apie tą periodą, kai jie buvo verčiami bendradarbiauti su sovietiniu saugumu. Broliškai primename, kad, šito nepadarius, gali atsirasti labai rimtų problemų einant atsakingas pareigas. Šį nelengvą, bet būtiną žingsnį visus Bažnyčios narius raginame padaryti vadovaujantis atgailos, nusižeminimo ir susitaikymo dvasia, nes Evangelija ragina ištaisyti visa, kas krikščionio gyvenime buvo sukreivinta. Dvasininkų elgesys, ištaisant praeities klaidas, tepaskatina ir visus tautiečius nusimesti iki šiolei juos slėgusią praeities dienų naštą. Raginame suklydusius drąsiai prisikelti, o kitus – neskubėti teisti ir pasmerkti, nes kiekvienas esame tik „trapus indas” ir be Dievo malonės galėtume padaryti dar skaudesnių klaidų už tuos, kurie praeityje išmėginimų neatlaikė.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos vardu

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas

Vyskupas Jonas Boruta SJ
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generalinis Sekretorius