Pateikiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje pristatytus Lietuvos II Eucharistinio kongreso organizacinio komiteto pasiūlymus, kaip rengtis Eucharistiniam kongresui. Šie pasiūlymai taikomi kiekvienai vyskupijai jos ganytojo nuožiūra.
 

Šventasis Tėvas 2000-uosius metus paskelbė „ypatingais eucharistiniais metais”, nes tarp Įsikūnijimo ir Eucharistijos yra glaudus ryšys. Kaip 47 tarptautinis Eucharistinis kongresas Romoje užima pagrindinę vietą tarp Jubiliejui skirtų švenčių, taip ir Lietuvos Eucharistinis kongresas turi tapti svarbiausiu Jubiliejinių metų įvykiu. Kadangi iki Kongreso liko tik 4 mėnesiai, pats laikas intensyviai rengtis šiam svarbiausiam Šventųjų metų įvykiui.

Pirmiausia Eucharistiniam kongresui turi rengtis, t. y. patikrinti savo asmeninį ryšį su Eucharistiniu Jėzumi ir ar su derama pagarba parapijos bendruomenė švenčia Eucharistiją, visi kunigai. Atnaujinti parapijiečių tikėjimą Eucharistiniu Jėzumi ir parengti juos Kongresui gali tik atsinaujinęs kunigas. Raginame kunigus ypač atkreipti dėmesį į Dievo žodžio skelbimą, dėl kurio tikinčioji liaudis turi daug teisėtų priekaištų.

Kiekvieną sekmadienį reikia tikintiesiems priminti apie rengimąsi Eucharistiniam kongresui Lietuvoje ir savo parapijoje. Kongreso programa yra sudaryta pagal tam tikras žmonių grupes, todėl raginame kunigus savo parapijose organizuoti katechetinį pasirengimą pagal Eucharistijos kongreso temas atskiromis grupėmis:

– parapijos taryba ir kiti aktyvūs tikinčiųjų bendruomenės nariai: vargonininkai, zakristijonai, tikybos mokytojai, katechetai, choristai ir kt.;
– vaikai;
– jaunimas;
– šeimos bei visa parapija.

Klebonus raginame aktyviuosius parapijos narius įtraukti į visos parapijos pasirengimą Eucharistiniam kongresui.

Eucharistiniam kongresui ypač reikia rengti parapijos šeimas, kurioms yra skirta pagrindinė diena – birželio 4 -oji. Klebonai turėtų pamąstyti, kokiu būdu galėtų pasiekti kuo daugiau šeimų (gal lankant parapijiečius), ir paraginti jas dalyvauti Kongrese bei atnaujinti savo ryšį su parapijos bendruomene. Lankant ligonius derėtų prašyti juos melstis ir aukoti savo kančią už Eucharistinio kongreso sėkmę.

Reikėtų sudaryti parapijos tarybos narių grupę, kuri aktyviai talkintų klebonui pasirengimo Kongresui darbuose. Šią progą reikėtų išnaudoti suaktyvinant parapijos tarybos veiklą.

Klebonai turėtų su tikybos mokytojais ir katechetais aptarti, kaip mokinius rengti Eucharistiniam kongresui. Per tikybos pamokas mokiniams reikėtų pristatyti Eucharistinį kongresą ir padėti jiems įsigilinti į Eucharistijos slėpinį bei svarbiausias Kongreso temas: Asmeninis susitikimas su Jėzumi, Pagarbos Eucharistijai atnaujinimas ir Eucharistijos šventimas bendruomenėje. Katechetai metodinės medžiagos apie Eucharistiją ras savo leidinyje „Versmės” (buvęs „Sėjėjas”), taip pat rekomenduojama pasinaudoti medžiaga Eucharistijos temomis iš leidinio „Bažnyčios žinios“.

Iki Eucharistinio kongreso reikėtų suorganizuoti kelias dekanatų konferencijas, kuriose kunigai aptartų, kaip rengiamasi Kongresui ir kaip jame bus dalyvaujama. Derėtų numatyti, kas apie Kongresą rašys į rajonų laikraščius ar informuos per kitas žiniasklaidos priemones.

Vienas iš svarbiausių pasirengimo Eucharistiniam kongresui momentų yra Švč. Sakramento adoracija, todėl klebonus raginame iki birželio 1 d. savo parapijose kas sekmadienį rengti trumpą pusvalandžio ar valandos adoraciją, kviečiant tikinčiuosius labiau pažinti Eucharistinį Jėzų per asmeninę maldą. Adoracijos metu labai tiktų drauge su parapijiečiais kalbėti Eucharistinio kongreso maldą. Adoracijai reikėtų kruopščiai pritaikyti Šventojo Rašto skaitinius, o ypač negailėti pastangų į bendruomeninį Eucharistijos pagarbinimą įtraukti kuo daugiau parapijiečių. Patartina gerai išstudijuoti „Bažnyčios žiniose” pateikiamą medžiagą apie adoraciją, nes tai palengvintų tinkamai ją organizuoti.

Gilinantis į sekmadienio Eucharistijos šventimą parapijos bendruomenėje, labai praverstų katechezė apie pagrindines šv. Mišių dalis: Žodžio ir Aukos liturgiją. Atnaujintoje liturgijoje pabrėžiama pasiuntinybės reikšmė parapijos bendruomeniniame gyvenime, todėl žmonėms būtina akcentuoti, kad šv. Mišių pabaigoje kunigas siunčia tikinčiuosius daryti įvairius artimo meilės darbus ir skleisti bei liudyti Kristaus Evangeliją savo aplinkoje (Presbyterorum Ordinis, 6). Reikėtų paskatinti tikinčiuosius aktyviai dalyvauti Eucharistijos šventime, įsisąmoninant, kad tokiu būdu visa bendruomenė viešai išpažįsta ir garbina Dievą Tėvą, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią. Skatinant tikinčiuosius aktyviai dalyvauti Mišiose, parapijos vargonininkai turėtų kiekvieną sekmadienį prieš šv. Mišias į bažnyčią susirinkusius žmones 5 minutes pamokyti giedoti po vieną giesmę iš Eucharistinio kongreso repertuaro (parapijos jį gaus vasario mėnesį). Tai būtų didelė vargonininkų pagalba parapijai rengiantis Kongresui, kuriame dėmesys bus skiriamas ne tiek chorų, kiek bendram visų tikinčiųjų giedojimui.

Klebonams reikia patikrinti, ar parapijos bažnyčioje tinkamai gerbiama Eucharistija. Koks tabernakulio vidus? Kokie indai? Komunikantai? Kaip švenčiamos Mišios? Žmonės iš savo ganytojų mokosi pagarbos Eucharistijai.

Užuot sakius įprastas homilijas, kas sekmadienį reikėtų kalbėti eucharistinėmis temomis. „Bažnyčios žiniose” nuolat bus dedama medžiaga, kuria derėtų pasinaudoti kūrybiškai, neužmirštant, kad didžiausią poveikį turi paties kunigo išmąstytas ir išgyventas žodis. Nereikėtų apsiriboti tik „Bažnyčios žiniose” pateikiama Eucharistinės katechezės medžiaga, vertėtų ieškoti ir patiems.

Jau dabar reikėtų numatyti, kas ir kokiomis priemonėmis vyks į Eucharistinį kongresą. Raginame iš anksto suplanuoti, kaip bus vykstama į Kongresą, kuriose dienose numatoma dalyvauti. Mažesniųjų parapijų kunigai galėtų tarpusavyje bendradarbiauti ir planuoti, pavyzdžiui, vienu autobusu nuvežti ir parvežti kelių parapijų jaunimą ir vaikus, o kitu – suaugusius tikinčiuosius.

Kiekviena parapija Kongrese dalyvaus su savo vėliava. Jeigu kurios parapijos nespėtų įsigyti savo bendruomenės vėliavos, būtų galima panaudoti procesijos vėliavą, pritvirtinant ant jos bent laikiną parapijos pavadinimą. Tikroje parapijos vėliavoje turėtų būti globėjo (bažnyčios titulo) paveikslas ir parapijos pavadinimas.

Kurį nors gegužės sekmadienį tiktų surengti parapijos Eucharistinę šventę, kurioje būtų iškilmingai švenčiama Eucharistija, parapija pasiaukotų Švč. Jėzaus Širdžiai, būtų organizuota Eucharistijos procesija su adoracija ir po to bendra parapijos šventė. Tai būtų tarsi mažas parapijos Eucharistinis kongresas. Pasirengimas tokiai šventei sutelktų parapiją pagrindiniam metų įvykiui – Eucharistiniam kongresui ir visapusiškiau parengtų tikinčiuosius jame dalyvauti.

Kiekvienoje vyskupijoje yra LEK koordinatorius ir iki vasario 18 d. bus sudaryti vyskupijų pasirengimo Lietuvos II Eucharistiniam kongresui komitetai. Vyskupijų komitetai rūpinsis visais organizaciniais Kongreso klausimais ir visos vyskupijos pasirengimu organizuodami bendras paskaitas Eucharistijos temomis atskiroms žmonių grupėms vyskupijų dekanatuose arba savo vyskupijų centruose.

Skatiname kunigus ne tik pasinaudoti pateiktais pasiūlymais, bet ir patiems per vyskupijų koordinatorius siūlyti savo idėjas. Padarykime viską, kad Lietuvos II Eucharistinis kongresas kuo labiau atgaivintų visų parapijų religinį gyvenimą.