„Savo įvairumu ir gausumu pasaulis yra panašus į turtingą žmogų, turintį brangių ir didelių namų, aukso ir sidabro, įvairios nuosavybės ir daug tarnų, bet patį spaudžiamą daugelio ligų ir kentėjimų. Gausūs giminaičiai apstoję jo lovą, bet ir visais turtais jie negali jo išlaisvinti iš ligos. Niekas pasaulyje – nei broliai, nei turtas, nei narsa ir visa, kas anksčiau išvardyta, nėra pajėgūs nuodėmėmis suteptos ir tyro žvilgsnio neturinčios sielos iš kalčių ištraukti. Tik Kristus gali sielą ir kūną apvalyti.“
Pseudo Makarijus, Dvasinės homilijos 45, 3

Bažnyčia advento ir gavėnios laikotarpiais ypač kviečia atsiversti, keltis ir eiti semtis Viešpaties malonių, trykštančių iš Atgailos ir Eucharistijos sakramentų. Idant geriau suprastume Eucharistijos svarbą ir reikšmę mūsų gyvenimui, peržvelkime šventųjų bei kitų įtakingų teologų mintis apie Eucharistiją.
 

Kristaus buvimas Eucharistijoje

„Tai priimame ne kaip paprastą duoną, ne kaip paprastą gėrimą, bet panašiai, kaip per Dievo Žodį mūsų Išganytojas Jėzus Kristus tapo kūnu ir dėl mūsų išganymo turėjo kūną ir kraują, taip <...> tas maistas,  <...>kuriuo per perkeitimą yra maitinami mūsų kraujas ir kūnas, yra tapusio kūnu Jėzaus kūnas ir kraujas.“
Šv. Justinas

„Todėl su visu religiniu įsitikinimu norime dalyvauti Kristaus kūne ir kraujuje. Nes duonos pavidalu yra tau teikiamas kūnas, o vyno pavidalu yra teikiamas kraujas. <...> Neprisirišk prie duonos ir vyno kaip paprastų dalykų, nes pagal Viešpaties žodį, jie yra jo kūnas ir kraujas, <...> nespręsk pagal skonį, bet būk visiškai tikras dėlei tikėjimo.“
Šv. Kirilas Jeruzalietis

„Kristaus kūnas dabar nebepasirodo mums prakartėlėje, bet ant altoriaus. Jis jau nebėra neturtingos moters rankose; antai kunigas laiko jį savo rankose! Šį kūną ne tik matote, bet ir liečiate; ne tik jį liečiate, bet ir valgote, ir nešatės į savo namus. <...> Daugelis mūsų sako: „Norėčiau matyti jo kūną, jo sielą, jo drabužius, jo apavą!“ Bet štai, tu matai jį, lieti jį, valgai jį. Tu nori matyti tik jo drabužius; jis gi save duoda ne tik, kad matytum jį, bet kad ir palytėtum jį, valgytum jį, priimtum jį į save. <...> Priimdami Komuniją, dalyvaujame kraujuje, kuris išgano; Komunijos akimirką tarsi mūsų lūpos glaudžiasi prie perverto Kristaus šono.“
Šv. Jonas Auksaburnis
 

Eucharistija naikina nuodėmes

„Artinkimės prie Eucharistijos su degančiu troškimu, kuris sudegintų mūsų nuodėmes ir apšviestų širdis.“
Šv. Jonas Damaskietis

„Jeigu norite padaryti labiausiai Dievui priimtiną, patį veiksmingiausią darbą nugalint pagundas ir ištveriant gerume, tai dažnai artinkitės prie šv. Komunijos.“
Šv. Jonas Don Bosko

„Eucharistija yra galingas vaistas nuo nuodėmių; jeigu mes nusivalėme nuo didelių nuodėmių, ji nuvalo mažas, suteikdama jėgų išvengti tiek mažų, tiek didelių nuodėmių.“
Jacques Bossuet

„Per mūsų Komunijas privalome prašyti išgydymo nuo tos ydos, į kurią jaučiamės esą labiausiai linkę.“
Šv. Pilypas Neri

„Kada demonui pavyksta atitolinti sielą nuo šv. Komunijos, jis jau yra pasiekęs savo tikslą.“
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė
 

Eucharistija stiprina ir gydo

„Jeigu visais sakramentais dieviškasis gydytojas Jėzus gydo mūsų dvasines ligas, tai labiausiai gydo Eucharistijos sakramentu, kuris talpina Jėzaus dievystę ir žmogystę,  kiekvienos malonės šaltinį.“
Šv. Albertas

„Šv. Komunija nuo žmogaus nenuima kryžiaus, tik duoda jėgos jį nešti.“
Šv. Grigalius Nysietis

„Visiems reikia Komunijos: geriesiems, kad išliktų geri, ir blogiesiems, kad taptų geri.“
Šv. Jonas Don Bosko

„Demonas, pažindamas didžiulius vaisius ir vaistus, glūdinčius šv. Komunijoje, meta visas pajėgas visais būdais ir visomis progomis  atitraukti ir atitolinti pamaldžius tikinčiuosius nuo Komunijos.“
Tomas Kempietis
 

Eucharistijos pedagoginė reikšmė

„Dažna Komunija ir kasdienės Mišios yra dvi kolonos, kurios privalo palaikyti auklėjimo pastatą.“
Šv. Jonas Don Bosko

„Aš radau daug jaunuolių, kurie visada išliko tyri, bet nepažįstu nė vieno, kuris būtų išsaugojęs širdies skaistumą be nuolatinės Komunijos“
Mons. Olgiati
 

Drąsiai ir dažnai artinkimės prie Eucharistijos

„Didelė nelaimė tam, kas apleidžia dievišką maistą eidamas per gyvenimo tyrus. Jis panašus į žmogų, kuris miršta iš bado šalia valgiais nukrauto stalo.“
Šv. Arso klebonas – Jonas Maria Vianney

„Nesakykite, jog esate nusidėjėliai, kad turite daug bėdų ir todėl nesiartinate prie Komunijos <...>. Tai lyg sakytumėte, kad esate didžiausi ligoniai ir todėl nenorite nei gydytojų, nei vaistų.“
Šv. Arso klebonas – Jonas Maria Vianney

„Kai kas sako, jog norint eiti dažnai Komunijos reikia būti šventam. Tai klaida! Komunija yra tiems, kurie nori tapti šventais; vaistai yra duodami ligoniams, kaip maistas nusilpusiems.“
Šv. Jonas Don Bosko
 

Eucharistija – dvasios sparnai

„Aš noriu, kad jūs naudotumėtės dviem dvasiniais sparnais: maldingumu Marijai ir maldingumu Eucharistijai. Su šiais dviem sparnais jūs nepavėluosite pasiekti dangų.“
Šv. Don Bosko

„Natūrali meilė trokšta trijų dalykų: mylimo asmens artumos, visiško atsidavimo jam ir visiškos vienybės su juo; Jėzus antgamtinėje plotmėje įvykdo šį meilės įstatymą per Eucharistiją.“
Šv. Pierre–Julien Eymard

„Laimingos tyros sielos, turinčios laimę susijungti su mūsų Viešpačiu per Komuniją! Jos žiba danguje kaip deimantai, kadangi Dievas save mato jose.“
Šv. Arso klebonas

Šiandienis žmogus niekuo nesiskiria nuo Bažnyčios tėvų aprašytų pirmųjų amžių žmogaus. Kančios problematiškumas dar labiau sukaustė šiandienio žmogaus būtį. Jis vis labiau nepasitiki jį supančiomis institucijomis, todėl jaučiasi kaskart labiau vienišas, visų apleistas. Tiek dvasinės, tiek medžiaginės krizės pažeistas žmogus ieško draugo, ieško to, kas išklausys jį ir jam pagelbės. Ir jeigu jis ieško geriausio draugo, tai ieškojimo kelyje anksčiau ar vėliau jis susitinka su Kristumi. Tačiau ir sutikus Kristų ne vienam kyla klausimas: Kodėl Dievas panorėjo žmogumi gimti? Ką gero Jis tikėjosi rasti žmoguje, jei pas žmogus savimi yra taip nusivylęs? Atsakyti į šį klausimą bando šv. Grigalius Nysietis: „Reikėjo mūsų sergančiai prigimčiai gydytojo, o parpuolusiam žmogui to, kuris jį prikeltų. Reikalingas buvo gyvenimo davėjas gyvenimą praradusiajam. Reikėjo, kad kas nors į gera vestų tą, kuriam ryšys su geru buvo išplėštas. Ilgėjosi ateinančios šviesos tamsos apsuptieji. Reikalavo gelbėtojo belaisviai, išvaduotojo surištieji, išlaisvintojo vergų jungo prispaustieji.”
Grigalius Nysietis, Didžioji katechezė 14

Jeigu tokį atsakymą apie Kristų žmogus priima, tada jis kur kas giliau supranta Kristaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Ateiti reiškia susidraugauti, susivienyti, tapti Mistinio Kristaus kūno nariu, lyg kraujo broliu. „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš <...>. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius <...>. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas” (Jn 6, 35; 51; 54–55). Krikštu, atgaila ir Eucharistija mes įžengiame ir išlaikome bendrystę ir vienybę su mūsų Gelbėtoju Jėzumi Kristumi.
 

Parengė kun. Artūras Jagelavičius