2000 metų gegužės 28 dieną, eidamas 80 -ius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė kardinolas Vincentas Sladkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas.

Kardinolas Vincentas Sladkevičius gimė 1920 metais rugpjūčio 20 dieną dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje. Dar būdamas 9 metų amžiaus būsimasis kardinolas neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, o 1932 metais įstojo į Kaišiadorių gimnaziją. 1933 metais perėjo į Kaišiadoryse įsteigtą katalikišką gimnaziją, o 1934 metais įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Ją baigęs, 1939 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

Kunigo šventimai Vincentui Sladkevičiui buvo suteikti 1944 metų kovo 25 dieną. Pirmąsias šv. Mišias – primicijas kun. Vincentas Sladkevičius aukojo Žaslių parapijos bažnyčioje 1944 metų balandžio 10 dieną.

Pirmoji kunigo Vincento Sladkevičiaus darbo vieta buvo Kietaviškių parapija, kurioje jis buvo paskirtas eiti vikaro pareigas. Praėjus vos trim mėnesiams buvo perkeltas vikaro ir kapeliono pareigoms į Merkinę. 1946 metais tapo Aukštadvario parapijos klebonu. Tais audringais laikais ilgai neužsibuvęs Aukštadvaryje, jaunas kunigas buvo paskirtas Kaišiadorių gimnazijos kapelionu. Tiesa, jam nebuvo leidžiama įkelti kojos į gimnaziją, todėl jaunasis kapelionas su mokiniais susitikdavo katedros zakristijoje. Gresiant areštui, kunigas Vincentas Sladkevičius pasitraukė iš Kaišiadorių, kurį laiką gyveno Čiobiškio parapijoje, vėliau Nedzingėje, kol galiausiai buvo paskirtas Šešuolių parapijos klebonu. 1948 metų rugpjūčio mėnesį kunigas Vincentas Sladkevičius buvo paskirtas Kuktiškių parapijos klebonu, tačiau jau po mėnesio perkeltas į Inturkę, kur klebonavo iki 1952 metų.

1952 metais kunigas Vincentas Sladkevičius tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu. Greitai jis užėmė ir seminarijos dvasios tėvo pareigas. Laikai buvo neramūs, nuolat buvo jaučiama nepalanki oficialiosios valdžios atstovų nuotaika, siekianti išnaikinti tikėjimą. Šioje sunkioje situacijoje kunigo Vincento Sladkevičiaus ryžtingas atkaklumas ir nuoširdus prisirišimas prie tikrųjų tikėjimo vertybių buvo gaivinanti atrama kunigų seminarijos auklėtiniams.

1956 metais Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis suteikė kunigui Vincentui Sladkevičiui garbės kanauninko titulą.

1957 metų gruodžio 2 dieną kanauninką Vincentą Sladkevičių popiežius Pijus XII paskyrė Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. Atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią nepalankią situaciją, Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis konsekravo Vincentą Sladkevičių vyskupu 1957 metų gruodžio 25 dieną Birštono klebonijoje.

Tuometinis religijų reikalų įgaliotinis neleido vyskupui Vincentui Sladkevičiui eiti vyskupo pareigų. Iki 1959 metų vyskupas Vincentas Sladkevičius gyveno Kaune privačiame bute. Jis buvo atleistas taip pat ir iš seminarijos, nuolat varginamas kvietimais į sovietinį saugumą, kuris stengėsi savo pusėn palenkti jau spėjusį įgyti tarp tikinčiųjų autoritetą vyskupą.
1959 metų pavasarį vyskupas Vincentas Sladkevičius buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį Biržų rajone. Šioje nuošalioje Šiaurės Lietuvos parapijoje vyskupas išgyveno iki 1976 metų. Nuo 1970 metų ėjo Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijų klebono pareigas. 1972 metais Nemunėlio Radviliškyje, atsiklausus vyskupo Vincento Sladkevičiaus nuomonės, buvo pritarta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, kurią pristatė kunigas Sigitas Tamkevičius. Darbuojantis Nemunėlio Radviliškyje užsimezgė ir vyskupo Vincento Sladkevičiaus ryšiai su pogrindine kunigų seminarija, kurios daugelį absolventų jis pats ir įšventino kunigais.

1972 metais vyskupas Vincentas Sladkevičius davė laikinuosius įžadus marijonų kongregacijoje, o 1975 metais padarė amžinuosius įžadus.

1976 metais vyskupas buvo civilinės valdžios perkeltas į Pabiržę, kur gyveno iki 1982 metų.

1982 metais vyskupas Vincentas Sladkevičius galiausiai tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Į Kaišiadorių katedrą jis iškilmingai įžengė 1982 metų rugpjūčio 6 dieną.

1988 metų pavasarį vyskupas Vincentas Sladkevičius buvo paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku. Tais pačiais metais jis pirmą kartą išvyko į Romą su vizitu ad limina drauge su kitais Lietuvos vyskupais.

1988 metų gegužės 29 dieną vyskupas Vincentas Sladkevičius buvo paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu. Vėliau, kalbėdamas apie šį paskyrimą, Jo Eminencija jį įvertino ne kaip skirtą jo asmeniui, bet kaip atlyginimą visai lietuvių tautai už parodytą tvirtumą priespaudos metais.

1989 metų vasario 7 dieną kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo paskirtas Kauno arkivyskupu. 1991 metais jis pats konsekravo savo įpėdinį Kauno arkivyskupijoje dabartinį arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, su kuriuo Jo Eminenciją siejo pasipriešinimo veikla sovietinės ateistinės priespaudos metais.

1993 metais kardinolas Vincentas Sladkevičius dar kartą su visais Lietuvos vyskupais lankėsi Romoje su vizitu ad limina, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį, kaip Vyskupų Konferencijos pirmininkas priėmė su apaštališkuoju vizitu Lietuvoje besilankantį popiežių Joną Paulių II.

1995 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, kardinolas Vincentas Sladkevičius atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų. Liko gyventi Kaune kaip emeritas. Jį jau seniau varginusi liga reiškėsi vis labiau. Nežiūrint skausmų, kiek galėdamas dar kurį laiką dalyvaudavo pamaldose Kauno arkikatedroje, mielai vykdavo į Šiluvą, kur kiekvieno mėnesio 13 dieną renkasi tikintieji. Dar labiau nusilpus sveikatai, sirgdamas visiems rodė kantrumo ir nuoširdaus pasitikėjimo Dievo Apvaizda pavyzdį.

Kardinolas Vincentas Sladkevičius pašarvotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Laidotuvės 2000 metų birželio 1 dieną 11 valandą Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje.
 

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas