Santaka, 2000 m. birželio 4 d.
 

1. „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai” (Mk 16, 16). Šie Kristaus prieš paėmimą į dangų ir atsisėdimą Dievo dešinėje (plg. Mk 16, 19) ištarti žodžiai įgyja ypatingą reikšmę šiandien, kai uždaromas Lietuvos II Eucharistinis kongresas. Gerosios Naujienos skelbėjai Lietuvos žemę pasiekė prieš daugelį amžių ir išganymo darbas atnešė gausių vaisių šioje šalyje. Daugybė vyrų ir moterų iš visų socialinių sluoksnių priėmė Evangeliją ir paliudijo Jėzų, Dievo Sūnų ir žmogaus Atpirkėją. Jis atsisėdęs Tėvo, savo ir mūsų Tėvo, dešinėje (plg. Jn 20, 17) liko ištikimas saviesiems duotam pažadui būti su jais visas dienas iki pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Ši žmonių daugybė maitino savo tikėjimą gyvybės duona – Eucharistija!

Lietuvos Bažnyčia, giedok šiandien Dievui „džiaugsmo balsais” (plg. Ps 46 (47), 2). Sujunk savo giesmę su visų tautų giesmėmis. Jis nenustoja daręs tavyje savo stebuklų!

2. Su malonumu priėmiau Šventojo Tėvo paskyrimą būti jo ypatinguoju pasiuntiniu Lietuvos II Eucharistiniame kongrese ir džiaugiuosi, kad šiomis dienomis galėjau būti su jumis, pasidalyti tikėjimu ir viltimi. Jums atvežiau Šventojo Tėvo sveikinimus ir jo apaštališkąjį palaiminimą. Garantuoju, kad jis visuomet yra su jumis savo meile ir malda. Jo širdyje ligi šiolei gyvi prisiminimai tų dienų, kurias jis galėjo praleisti su jumis 1993 metų rugsėjo mėnesį. Jis drąsina jūsų siekius kurti geresnę ateitį, įsiklausant į jūsų religinį paveldą. Visuomet likite ištikimi Evangelijai ir toms vertybėms, kurios palaikė praėjusių amžių jūsų protėvių kartas jų tikėjimo, vilties ir meilės kelyje.

Nuoširdžiai sveikinu čia esančius Lietuvos vyskupus ir kitus brolius vyskupus, atvykusius šia proga. Su meile sveikinu kunigus, pašvęstojo gyvenimo brolius ir seseris ir visus tikinčiuosius pasauliečius. Atskirai sveikinu civilinės valdžios atstovus, kurie šiandien panoro būti su mumis.

Prašau perduoti mano sveikinimą ir palaiminimą savo namiškiams, brangiems artimiesiems, kurie šiandien negalėjo būti drauge, ypač vaikams, seneliams ir ligoniams.

3. Praeities Lietuvos krikščionių kartos mokėjo pripažinti Jėzų Kristų tikrąja gyvenimo duona ir tikėdami priėmė Jo žodžius: „Aš esu gyvenimo duona. Kas valgo šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę” (Jn 6, 48. 51). Sekite jų pavyzdžiu!

Švenčiant Lietuvos II Eucharistinį kongresą, taip pat ir šiandienos kartos panoro susivienyti aplink Jėzų Kristų, išpažindamos savo tikėjimą ir dar labiau jį sustiprindamos. Tokiu būdu jų viltis taps dar stipresnė ir juose klestės meilė.

Mylimoji Lietuvos Bažnyčia, visuomet lik vieninga: visi – tikintieji ir ganytojai. Būk jautri Šventosios Dvasios įkvėpimams. Ji padės tau kasdien skaityti ir išgyventi Evangeliją, maitinantis Eucharistija. Tai ta pati Dvasia, kurią gavai tam, kad liudytum prisikėlusį Jėzų Kristų šioje pasaulio dalyje ir iki pat žemės pakraščių (plg. Apd 1, 8). Didžiuokis savo istorija, pažymėta kankinystės ženklu. Didžiuokis savo tikėjimu, davusiu gausių šventumo vaisių. Maitindamasi „gyvybės duona ir išganymo taure”, visuomet lik atvira laiko ženklams ir visąlaik stiprink savo viltį ir meilę. Taip, tikėjimą, viltį ir meilę. Juk „lieka tie trys dalykai: tikėjimas, viltis ir meilė, bet didžiausia tarp jų yra meilė” (1 Kor 13, 13). To laikantis ir ateityje Lietuvos žemėje nepritruks gausių šventumo vaisių.

4. Tegu nesumenksta tikėjimas, apie kurį iškalbingai byloja Kryžių kalnas, tas „mistinis Lietuvos istorijos taškas”, kurį saugai Tu, Lietuvos Bažnyčia. Maitindamasi eucharistiniu Maistu, sugebėsi eiti tavęs laukiančiu keliu istorijos vingiais (plg. 1 Kar 19, 7–8), „laukdama palaimintosios vilties ir mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus atėjimo” (Mišiolas; plg. Apd 1, 11). Jis pakvietė tave dalyvauti „Avinėlio vestuvių puotoje” (Apr 19, 9), savo puotoje, kurią paruošė mums.

Šiandien jungiu savo maldą su jumis, brangūs broliai ir seserys, kad mylimoji Lietuvos žemė galėtų ir ateityje likti Marijos žeme, o svarbiausia, Eucharistijos žeme. Tebūna tai visuomet žemė Jėzaus, kuris šiuo nuostabiu savo Kūno ir Kraujo sakramentu toliau aukojasi kiekvienam vyrui ir moteriai kaip Gyvenimo duona ir juos veda amžinojo Išganymo keliu. Meldžiuosi, kad mylimoji Lietuvos žemė būtų vis gausesnė žmonių, kurie, atsigaivinę Eucharistija, liudytų Tą, kuris vadinamas Ištikimuoju ir Teisiuoju (plg. Apr 19, 11).

Telaimina tave Dievas, brangioji Lietuvos Bažnyčia! Telaimina tave Dievas, brangioji Lietuva! Jūsų tikėjimą tegu ir toliau gaivina Jėzus – tikroji Gyvenimo Duona.

Amen!