Didžioji Prisikėlimo bažnyčia, 2000 m. birželio 3 d.
 

Brangus jaunime!

1. Nuoširdžiausiai sveikinu jus. Linkiu jums gausių malonių ir ramybės!

Man malonu, kad ši trumpa viešnagė Lietuvos žemėje prisimins ir kaip susitikimas su daug jaunimo, norinčio paliudyti savo katalikų tikėjimą.

Ypač džiaugiuosi, brangieji, galėdamas būti tarp jūsų, melsdamasis su jumis ir apmąstydamas Eucharistiją – Sakramentą, kuriame pats Jėzus tampa mums tikrąja gyvenimo duona. Kaip tik tokia yra ir pagrindinė mūsų švenčiamo Lietuvos II Eucharistinio kongreso tema.

Visa katalikiškoji Lietuva šiomis dienomis ypatingu būdu susitelkusi apie Eucharistiją, didžiąją Dievo dovaną žmonėms. Ji reiškia tikrą Jėzaus Kristaus buvimą duonos ir vyno pavidaluose, Jame atpirkto ir Šventosios Dvasios pašvęsto žmogaus naujo gyvenimo Dievo Tėvo garbei šaltinį. Eucharistija – tai iškalbingiausias būdas išreikšti nuolatinį Dievo ir žmogaus suartėjimą Jėzuje Kristuje.

Tokioje šviesoje Eucharistija mums siūlo naują pasaulio ir gyvenimo viziją: dovaną ir dalijimąsi. Iš tiesų Jėzuje pats Dievas ateina pas mus, vyrus ir moteris, kad pasidalytų su mumis mūsų likimu, kad vestų mus į džiaugsmą, į viltį, į ramybę, kad palaikytų mus žemiškojoje kelionėje į dangaus tėvynę, kur esame pašaukti sėsti prie Dievo stalo. Štai kodėl šiam susirinkimui buvo parinkta tema „Jėzus ir aš”. Eucharistija padeda atskleisti neišsemiamą Dievo meilę mums, meilę, kuri Jėzaus Velykų slėpinyje pasiekė viršūnę. Kaip tik Eucharistija globia šią meilę ir mums perteikia visą tos meilės turtą ir gausą.

Eucharistijoje slypi patys giliausi žmogaus širdies siekiai: bendravimas su Dievu ir dalyvavimas Jo gyvenime. Tai amžinoji jaunystė, kurią mums siūlo Tasai, kuris pats yra gyvybės šaltinis ir pradžia. Tai amžinoji draugystė, kurią Dievas siūlo kiekvienam vyrui ir moteriai, sukurtiems pagal Jo paveikslą ir panašumą (plg. Jn 1, 27) ir atpirktiems Kristaus Krauju (plg.1 Pt 1, 18–19; Apr 1, 5.59).

2. Brangūs jaunuoliai, jūsų Tėvynė pažino tragišką „bedievišką ir nužmoginančią utopiją”, kuri stengėsi iš jūsų tautos žmonių širdžių išrauti tikėjimą, viltį ir meilę. Tai prisimenu todėl, kad ir mano Tėvynė taip pat patyrė panašius tragiškus įvykius. Kad daugiau tokių dalykų neįvyktų jokiame pasaulio krašte!

Jūs esate pašaukti būti žmogiškesnio, pagrįsto tiesa, taika, teisingumu, pasaulio kūrėjais. Jūs sugebėsite visapusiškai atsiliepti į šį pašaukimą, jei savo entuziazmą, kilnumą, troškimą gyventi paskirsite žmogaus verto gyvenimo tarnystei, jei savo tiesos ir teisingumo troškulį skirsite žmogaus asmens tarnystei.

Jūsų laukia iš tiesų dideli uždaviniai. Atsakomybė, prieš kurią stovite, taip pat didžiulė. Tačiau nebijokite! Drauge su jumis yra jūsų didžiausias draugas: Jėzus. „Darykite, ką Jis jums lieps!” (Jn 2, 5) Su jumis yra Jėzaus Motina, o Bažnyčia jus lydi su begaliniu rūpestingumu. Pasitikėkite jais, nes jie tikrai jus myli. Tada neturėsite sunkumų atrasti savo vietą Bažnyčioje ir visuomenėje.

3. Mokėkite pasirinkti tikras, Evangelijos patikrintas vertybes. Šiame kelyje jums padės jūsų tėvai, jūsų sielovada besirūpinantys kunigai, jūsų auklėtojai. Visuomet prisiminkite, kad nieko didingo, gražaus ir tikrai vertingo neįmanoma pasiekti be aukų ir atsižadėjimo. Visa, kas didinga, gražu ir tikra, kainuoja! Patikėkite, tai daugelį kartų patyriau savo gyvenime. Tai galiu paliudyti ir kaip kunigas, ir kaip vyskupas. Nuoširdžiai sakau jums tai, nes iš tikrųjų myliu jus.

Tegul jums būna svetimos praeinančios vertybės. Nepasitikėkite tais, kurie jus gundo lengvais uždarbiais, nesibaigiančiais malonumais, nesuderinamais su žmogaus pašaukimu, kuris iš tiesų yra didis. Neskubėdami vertinti, mokėkite kritiškai žvelgti į madingą prisitaikėliškumą, kuris dažnai nukreiptas prieš neliečiamas kiekvieno asmens žmogiškąsias vertybes, nė vienos neišskiriant. O jūs savo gyvenimą kreipkite į išlaisvinančios Evangelijos naujienos horizontus.

Dovana, meilė, tarnavimas, solidarumas, kilnumas – tai svarbiausias atsakymas į esmines Lietuvos šeimų ir Lietuvos visuomenės problemas. Kaip tik tam mus kviečia Jėzus, skelbdamas palaiminimus, kaip tikrai žmogiškojo ir drauge naujo naujų kūrinių gyvenimo pagrindą. Tai Jėzus, kuris yra tikras mano, tavo ir kiekvieno mūsų draugas, tikras kiekvieno, jauno ir nejauno, žmogaus draugas.