Prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, 2000 m. birželio 3 d.
 

Mielas Lietuvos jaunime! Kaunas tik prieš 66-erius metus matė tiek daug katalikiškojo Lietuvos jaunimo. Nesistebime, kai jaunimo minias sutraukia futbolas, krepšinis ar diskotekos, tačiau esame džiugiai nustebinti, kad mūsų jaunimas sugeba ne tik pramogauti, bet ir ieškoti atsakymų į gyvenimo prasmės ir tikėjimo klausimus.

Nors jūs gimėte dar okupacijos metais, tačiau savojo gyvenimo kelio ieškoti pradėjote jau laisvoje Lietuvoje. Aš drauge su jumis dėkoju Dievui už laisvę, o ypač už nevaržomą galimybę ieškoti ir surasti Tą, kuris kiekvieno žmogaus gyvenime turi užimti svarbiausią vietą. Turiu mintyje Jėzų Kristų, kurio gimimo Didįjį jubiliejų šiais metais minime. Prieš du tūkstančius metų jis įsikūnijo ir tapo kaip vienas iš mūsų: gimė Betliejuje ir augo Nazarete. Jis buvo visiškai panašus į jus: nuo kūdikystės dienų dairėsi į jį supantį pasaulį ir kasdien su džiaugsmu atrasdavo jame kažką naujo. Ar ne panašiai dairotės ir jūs?

Šiandien su nerimu pastebime, kad išorinė laisvė negarantuoja lengvo tikrojo gyvenimo kelio suradimo. Masinė kultūra bando ignoruoti Dievą ir vietoje jo jaunam žmogui siūlo svaigalus, narkotikus ar netikrą meilę. Atėjusios į Lietuvą naujos religijos ir sektos pirmiausiai kėsinasi ne į tuos, kurių tikėjimą užgrūdino persekiojimų audra, bet į jaunimą, kurį bando įtikinti, jog Katalikų Bažnyčia yra pasenusi ir reikia ieškoti modernesnių religijų. Ateina net labai pavojingos religijos, kurios gali ne tik nuvesti į klystkelius, bet ir suluošinti gyvenimą.

Šiame sudėtingame laikmetyje linkiu, kad būtumėte uolūs Jėzaus Kristaus ieškotojai. Lageryje aš sutikau vieną jaunuolį, kuris vaikystėje neturėjo nei gerų tėvų, nei draugų, nei mokytojų – visi jie bandė užstoti jam kelią pas Dievą. Bet jį Jėzus Kristus surado už spygliuotų vielų, ir, kai buvo pakankamai pasirengęs, aš jį pakrikštijau. Brangus jaunime, visų Lietuvos vyskupų vardu sveikindamas jus Eucharistinio kongreso proga, linkiu būti labai atviriems gėriui, kad Kristus ir jus, kaip aną jaunuolį, surastų ir patrauktų taip smarkiai kaip prie Damasko vartų Saulių, kuris mums paliko tokius puikiai išreiškiančius jo vidinę būseną žodžius: „Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų” (Fil 3, 8). Aš jums primenu būtinybę ieškoti Kristaus, nors jums gali atrodyti, kad jau seniai esate Jį suradę. Iš tikrųjų jūs tik pradėjote tikėjimo kelionę, kuri yra labai ilga: reikės atsakyti į daugelį klausimų, išsklaidyti aibes abejonių, reikės valios pasipriešinti blogiui ir atskirti pelus nuo grūdų ne tik draugystėje ir meilėje, bet ir visuose gyvenimo keliuose.

Šiomis Kongreso dienomis linkiu labiau įsigilinti į Eucharistijos slėpinį. Eucharistija – tai gyvasis Dievas, esantis drauge su mumis, tai gyvenimo Duona, kuria kasdien turime maitintis. Eucharistijos lobis daug kam yra paslėptas ir nepažįstamas. Jį turi tik krikščionybės esmės nepametusios religijos, visų pirma Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčios. Linkiu, kad Kongreso dienomis eucharistinis Jėzus taptų jūsų artimiausiu Bičiuliu, su kuriuo spręstumėte visas savo gyvenimo problemas, nes niekas jų taip gerai nepažįsta ir niekas negali tiek jums padėti kaip Jėzus Kristus.

Sėkmės ir Dievo palaimos jūsų gyvenime ir gražios dvasinės patirties Eucharistiniame kongrese!