Švč. M. Marijos Gimimas
Mt 1, 1–23
 

Kai kurie asmenys turėjo ypatingos įtakos žmonijos istorijai. Marijos gimimas pasauliui reiškė džiaugsmingą pradžią. Poetas Rabindranatas Tagorė yra pasakęs, jog kiekvienas gimęs vaikas atneša iš Dievo žinią, jog jis vis tebėra nenusivylęs pasauliu. Jei tai galioja kiekvieno vaiko gimimui, tai juo labiau Marijos gimimui. Marijos gimimas reiškia pasauliui viltį ir laimingą virsmą žmonijai.

Marijos gimimas pilnutine šviesa suspindi nuo jos dieviškojo Sūnaus ir jo išganymo darbo. Panašiai kaip gražiausia ryto aušra šviečia ne savaime, o dėl saulės šviesos, panašiai ir Marijos spindesys ir grožis kyla iš jos Sūnaus. Ne veltui Marija vadinama „Išganymo aušra” ir „Vilties ženklu”.

Žmonių sukurtos technologijos žavi įspūdingais pasiekimais. Tačiau žvelgdami į tokius tikslus kaip taika, teisingumas, laimė, skurdo ir bado pašalinimas, susiduriame su vargiai įveikiamais barjerais. Marija gimė savo tautoje laikotarpiu, kuriame taip pat netrūko nevilties ženklų. Romėnai buvo užėmę kraštą ir atėmę jo laisvę. Svajonės apie naują Dovydo karalystę atrodė nebeįtikėtinos. Tačiau šioje iš pažiūros beviltiškoje situacijoje Dievas prabyla į Mariją vilties žodžiais: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi”. Vardas Jėzus reiškia „Dievas gelbėtojas”. Marija patiki, jog jos Sūnus bus žadėtasis gelbėtojas: „Didžių dalykų padarė man Visagalis”. Ji tiki, kad ištikimasis Dievas ištesės savo žodį.

Sunkiausia Marijos užduotis buvo išlaikyti gautąją viltį ir liudyti ją visą gyvenimą. Kas iš anų nuostabių pažadų įvyko žemiškojo Jėzaus gyvenimo metais? Nieko! Priešingai, nuo pat jos kūdikio gimimo jį lydėjo vargai, nepritekliai, kol galiausiai mirtis ant kryžiaus, atrodo, turėjo galutinai išsklaidyti vilties likučius. Juk apaštalai drauge su Jėzaus mirtimi buvo palaidoję savo viltį. Tačiau Marijos viltis netgi tamsiomis Didžiojo Penktadienio ir Šeštadienio valandomis neišnyko. Ji pasitikėjo Dievu, kurio ištikimybė ir pagalba nuolat lydėjo jos tautą. Anuomet ji buvo vilties ženklas apaštalams ir liko tokia mums šiandien.

Būkite „visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį” (1 Pt 3, 15). Taip mus ragina Pirmasis Petro laiškas. Mes, krikščionys, kaip niekas kitas turime žmonėms liudyti viltį. Tačiau tai galime daryti tik tuomet, kai patys esame pripildyti vilties. Jei patys, kaip dažnai pasitaiko, būname pilni pesimizmo ir nusivylimo, kaip galime drąsinti kitus?

Marijos pavyzdyje turime tikrą atsparos tašką savo vilčiai. Tai Dievo ištikimybė, parodyta Jėzaus mirtimi ir Prisikėlimu. Ši Dievo ištikimybė ypatingu būdu atsiskleidė Marijoje, pradedant nuo jos apsaugojimo nuo gimtosios nuodėmės iki paėmimo su kūnu į dangų. Marija mūsų gyvenimo kelyje yra šviesi tikros vilties žvaigždė. Būtent tuomet, kai tampa sunku per gyvenimą nešti kasdieninę naštą, turime savo tikėjimą ir viltį kreipti į šią žvaigždę.

Parengta pagal kun. Marian Wieser OSB