Popiežiškoji šeimos taryba buvo paprašyta išdėstyti savo poziciją dėl „embrionų redukcijos”; po konsultacijų su Tikėjimo mokslo kongregacija Taryba pateikia šį pareiškimą.

Šiuo metu pagausėjo daugiavaisio nėštumo, kai motinos gimda dalijasi keli embrionai, atvejų. Tai paprastai atsitinka dėl kiaušidžių stimuliavimo nevaisingumo atvejais arba dėl dirbtinio apvaisinimo, apie kurį Magisteriumas jau yra pareiškęs savo nuomonę (Tikėjimo mokslo kongregacija. Instrukcija Donum vitae, II). Pirmiausia derėtų suvokti, jog tokios technikos gali būti sunkių ir net dramatiškų situacijų priežastis. Todėl negalime neatkreipti dėmesio į atsakomybę gydytojų, kurie, praktikuodami „hiperstimuliaciją” be reikiamos patirties bei atsargumo ar taikydami dirbtinio apvaisinimo technikas, sukelia situacijas, statančias į pavojų motinos ir pradėtųjų vaikų gyvybę.

Kalbant apie daugiavaisį nėštumą, girdėti balsų, jog neįmanoma visų vaisių kartu išnešioti iki galo dėl spontaniškos embrionų mirties gimdoje arba dėl per ankstyvo vaisių gimimo be vilties išgyventi. Negana to, sakoma, kad jei visi vaisiai išnešiojami iki galo, pasunkėja gimdymas (ir, vadinasi, padidėja pavojus motinai). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog atrinkti bei pašalinti kelis embrionus, siekiant išgelbėti kitus ar bent vieną jų, yra pateisinama. Būtent dėl šios priežasties imta taikyti technika, vadinama „embrionų redukcija”.

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti štai ką: kadangi kiekvienas embrionas traktuotinas kaip žmogiškasis asmuo gerbiant jo iškilų orumą (Tikėjimo mokslo kongregacija. Instrukcija Donum vitae, I, 1), negimusiajam nuo pirmo jo prasidėjimo momento privalu pripažinti pagrindines žmogaus teises, pirmiausia teisę į gyvybę, kurių jokiu atveju nevalia pažeisti. Todėl visiškai aiškiai bei nedviprasmiškai reikia konstatuoti, kad „embrionų redukcija” yra selektyvusis abortas, tiesioginis ir tyčinis nekalto žmogaus nužudymas (Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 57). Nesvarbu, ar „embrionų redukcijos” yra trokštama kaip tikslo ar tik kaip priemonės tikslui pasiekti, ji visada yra sunki moralinė netvarka (Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 62). Kadangi čia kalbama apie tiesą, prieinamą paprastam protui, tokio elgesio neleistinumas iškyla kaip visiems, taip pat netikintiesiems, galiojanti norma (Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 101). Moralinis draudimas išlieka net ir tada, kai nėštumo tęsimas susijęs su grėsme motinos ir kitų vaisių gyvybei ar sveikatai. Iš tiesų draudžiama daryti blogį net ir siekiant gero tikslo (Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 57).

Žmogaus gyvybė kyla iš Dievo, tai visada yra jo dovana, dalijimasis jo gyvybės alsavimu (Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 39). Embrionų selekcijos, kuri yra tyčinis žmogaus gyvybės nužudymas, negalima pateisinti nei remiantis vadinamuoju mažesniojo blogio principu, nei remiantis dvigubo poveikio principu; nei pirmojo, nei antrojo negalima pritaikyti šiam atvejui. Be to, nevalia neatsižvelgti į tai, kad embrionų redukcijos technikos taikymas gali kreipti į eugenišką mąstyseną, kai, prenatalinio diagnozavimo technikoms padedant, žmogaus vertė imama matuoti tiktai „normos” ir „fizinės gerovės” kriterijais (Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 63) pagal siaurą „gyvenimo kokybės” sampratą.

Tegu gyvybės Viešpats lydi ir palaiko tėvus, besistengiančius įgyvendinti savo iškilią užduoti ir vykdyti pareigą gerbti negimusiojo teisę į egzistavimą. Tegu jis taip pat paskatina tarnaujančiuosius gyvybei daryti viską, kas įmanoma, motinai ir vaikams išgelbėti. Laimei, dėl reikšmingos mokslo pažangos pastaraisiais metais atvejai, kai daugiavaisis nėštumas baigiasi laimingai, nebėra reti. Tačiau viena yra neabejotina: nors dėl žmogaus ribotumo kartais tenka bejėgiškai stebėti per ankstyvą nekaltų būtybių mirtį, niekada negali būti morališkai leistina tyčiomis sukelti mirtį.