Mirė prelatas Antanas Bunga (1919 –2001)
 

Balandžio 25 d. Vilniuje, eidamas 82-uosius metus, mirė preletas Antanas Bunga. Prel. A. Bunga gimė 1919 m. sausio 5 d. Šiupylių kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Vidurinį mokslą įgijo Darbo rūmų suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. 1943 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Karo audra nubloškė jį į Eichstättą. Rebdorfo gimnazijoje gavo brandos atestatą ir 1946 m. įstojo į Tübingeno universitetą, kur metus studijavo filosofiją. Vėliau įstojo į Bambergo kunigų seminariją ir 1952 m. buvo įšventintas kunigu.

Apie pusę metų talkino sielovados direktoriui tėvui A. Bernatoniui, šešerius metus dirbo kapelionu Memmingeno ir jo apylinkių lietuviams, rengė įvairius minėjimus, organizavo keliones. Po to perėjo į vokiečių sielovadą gaudamas klebono vietą Augsburgo vyskupijoje. Mittelneufnacho parapijoje dirbo 7 metus. 1967 m. buvo perkeltas į naujai kuriamą Šv. Ulricho parapiją Bad Wörishofeno mieste. Jam buvo patikėtos dar trys parapijos. Už nuopelnus sielovados darbe Augsburgo vyskupas jį apdovanojo Geistlicher Rat garbės titulu. Kun. A. Bungos rūpesčiu Šv. Ulricho parapijoje buvo įkurtas Europos lietuvių katalikų centras.

1984 m. pasitraukė iš vokiečių sielovados ir 1986 m. gegužės 21 d. buvo paskirtas vadovauti lietuvių sielovadai Vokietijoje. Kun. A. Bunga vėl ėmė rūpintis lietuvių bendruomene Memmingene, kiekvieną pirmąjį mėnesio sekmadienį aukojo šv. Mišias Stuttgarte. 2000 m. spalio mėn. prel. A. Bunga sugrįžo į Tėvynę ir apsigyveno Vilniuje.

Prelatą daug kas apibūdina kaip gerą kunigą, vaikų draugą, ligonių guodėją, ypatingą Marijos garbintoją, pamaldų piligrimą, vaišingą šeimininką, uolų religijos mokytoją, geros knygos propaguotoją, gėlių mėgėją ir augintoją, nepralenkiamą organizatorių, draugišką ir linksmą žmogų.

Balandžio 29 d. Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje velionį malda palydėjo kardinolas A. J. Bačkis, vadovavęs šv. Mišioms, vyskupai J. Tunaitis, J. Žemaitis MIC, J. Matulaitis, R. Norvila, įvairių vyskupijų kunigai, seselės vienuolės, pasauliečiai. Kard. A. J. Bačkis, atsisveikindamas su prelatu, kalbėjo: „Jis karštai mylėjo Dievą, ištikimai tarnavo Bažnyčiai ir nuoširdžiai priimdavo kiekvieną žmogų. Buvo linksmas, draugiškas, vaišingas. Tvirtai prisirišęs prie savo Tėvynės, jis ne tik aktyviai tarnavo lietuviams sielovadoje, visokeriopai jiems padėdavo, bet kartu ir tarp vokiečių išgarsino Lietuvos vardą, supažindino juos su Lietuvos kultūra, religiniais papročiais, tautos vargais ir Bažnyčios kryžiaus keliu sovietų okupacijos metais. Visus kvietė neužmiršti Lietuvos ir melstis už jos žmones”.

Apie plačią prel. A. Bungos kunigiškąją ir visuomeninę veiklą, kurios vaisiai gan ženklūs, užuojautos laiškuose užsiminė ir Augsburgo, kur ilgus metus darbavosi preletas, vyskupas Victoras Josefas Dammertzas OSB bei Kelno kardinolas Joachimas Meisneris. Pasak kardinolo Meisnerio, prelatas A. Bunga „ilgus dešimtmečius visomis jėgomis ir visa siela rūpinosi Vokietijoje gyvenančių lietuvių tikinčiųjų sielovada. Kartu jis nenuilsdamas Vokietijoje platino savo gimtojo krašto dvasingumą ir turtingą kultūrą bei pasakojo apie Lietuvos žmonių rūpesčius ir vargus. Taip jis prisidėjo prie vokiečių ir lietuvių ryšių bei draugystės”. Prel. Antanas Bunga balandžio 29 d. palaidotas Vilniaus Kalvarijų kapinėse.

-Vn-