Spalio 14-ąją, sekmadienio naktį, eidamas 80-uosius metus, ligoninėje mirė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Mons. Kazimieras Vasiliauskas gimė 1922 m. balandžio 9 d. Katališkių kaime, Vabalninko valsčiuje ir parapijoje, Biržų apskrityje. Mokėsi Čypėnų pradžios mokykloje ir Biržų gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją, vėliau perėjo į Vilniaus kunigų seminariją. 1946 m. birželio 16 d. tuometinis Vilniaus arkivyskupijos apaštališkasis administratorius arkiv. Mečislovas Reinys jį įšventino kunigu.

1946 m. rugsėjo 30 d. kun. Kazimieras Vasiliauskas paskiriamas vikarauti į Kalesninkus, kitais metais – į Švenčionis. 1948 m. liepos 16 d. – jis perima Vilniaus šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios vikaro pareigas, tačiau tų pačių metų rugpjūčio 6 d. gauna paskyrimą į Dubičius eiti parapijos administratoriaus pareigas. Čia kulto reikalų įgaliotinis jo neregistruoja. 1948 m. gruodžio 12 d. paskiriamas Rimšės parapijos administratoriumi. 1949 m. spalio 6 d. čia suimtas ir „kaip ypač pavojingas nusikaltėlis” nuteistas dešimčiai metų kalėti. Bausmę atliko Intos ir Vorkutos priverstinių darbų stovyklose.

1956 metais grįžo iš lagerių ir rugsėjo 14 d. buvo paskirtas vikarauti į Švenčionis. 1958 m. vasario 21 d. skiriamas Linkmenų administratoriumi, tačiau tai jau jo neišgelbsti: kunigas ištremiamas iš Lietuvos. Apsigyvenęs Latvijoje, Daugpilyje, negalėdamas legaliai eiti kunigo pareigų, kun. Kazimieras per 10 metų čia išbandė daug įvairių profesijų: baigė vairuotojų kursus, vėliau dirbo santechniku, elektriku, viename kolūkyje buhalteriu. Iš tremties grįžo 1968 metais. Tų pačių metų lapkričio 22 d. atvyksta dirbti pagal paskyrimą į Varėną. 1975 m. liepos 28 d. paskiriamas Vilniaus šv. Rapolo bažnyčios vikaru adjutoriumi. 1988 m. lapkričio 28 d. arkiv. J. Steponavičiaus paskiriamas komisijos grąžinamai Katedrai priimti nariu. 1989 m. sausio 11 d. tampa Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonu. Tų pačių metų vasario 1 d. popiežius Jonas Paulius II jam suteikia monsinjoro – popiežiaus kapeliono – garbės vardą. Klebonaudamas arkikatedroje monsinjoras išgyveno džiugių akimirkų: 1989 m. vasario 5 d. buvo pašventinta grąžinta Katedra ir tų pačių metų kovo 4 d. į Katedrą buvo grąžinti šv. Kazimiero palaikai. 1993 m. arkiv. A. J. Bačkis monsinjorą paskiria atkurtos Vilniaus kunigų seminarijos rektoriumi. Iš šių pareigų jo paties prašymu atleidžiamas 1995 m. rugpjūčio 25 d. 1997 m. balandžio 3 d. po kelių pakartotinų prašymų mons. K. Vasiliauskas atleidžiamas ir iš Vilniaus arkikatedros bazilikos klebono pareigų bei paskiriamas emeritu prie Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios.

Mons. Kazimieras Vasiliauskas buvo žinomas ir vertinamas Lietuvos visuomenės. 1994 m. vasario 10 d. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995-aisiais jam buvo suteikta Santarvės fondo premija. 1998 m. vasario 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba mons. K. Vasiliauskui suteikė Garbės nario vardą. 2000 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu monsinjorui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 m. liepos 1 d. jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Spalio 17 d. visų norinčiųjų atsisveikinti su velioniu nesutalpinusioje Vilniaus arkikatedroje bazilikoje gedulinių Mišių koncelebracijai vadovavo kardinolas A. J. Bačkis. Pamokslą pasakė tėvas Stanislovas. Mišiose dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai. Apie 14 val. karstą su monsinjoro palaikais išnešus iš arkikatedros, per aikštę nusidriekė didžiulė monsinjorą į paskutinę kelionę lydinčiųjų procesija. Minia žmonių atvykstančios laidotuvių procesijos iš anksto laukė Antakalnio kapinėse. Prie kapo duobės atsisveikinimo žodžius tarė buvęs monsinjoro bendražygis kun. Jonas Morkūnas, premjeras Algirdas Brazauskas, Vilniaus miesto vicemeras Algimantas Vakarinas, poetas Justinas Marcinkevičius.

-Vl-