Įžanga
Remdamasis Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, pasirašyta 2000 metų gegužės 5 dieną Vilniuje ir įsigaliojusia po apsikeitimo ratifikavimo dokumentais 2000 metų rugsėjo 11 dieną Vatikane, 2000 metų lapkričio 18 dieną Šventasis Sostas Vyskupų kongregacijos dekretu Christi discipuli Lietuvos Respublikoje įsteigė Kariuomenės ordinariatą.
I) Kariuomenės ordinariatas
1 straipsnis
Kariuomenės ordinariatas Kanonų teisėje prilyginamas diecezijai. Jam
vadovauja vyskupas, kariuomenės ordinaras. Oficialiai jis vadinamas Lietuvos
kariuomenės ordinaras.
2 straipsnis
Kariuomenės ordinariatas tvarkomas pagal:
a) Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl Lietuvos Respublikos
kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (toliau Sutartis);
b) šio statuto normas;
c) Popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metų balandžio 21 dienos apaštališkąją
konstituciją Spirituali militum curae (toliau SMC);
d) Kanonų teisės normas.
3 straipsnis
Kariuomenės ordinariato tikslas rūpintis Lietuvos Respublikos kariuomenėje
tarnaujančių katalikų sielovada (plg. Sutarties 1 str. § 1).
4 straipsnis
Kariuomenės ordinaro jurisdikcijai priklauso:
a) Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys katalikai kariai ir civiliai;
b) katalikai, jų šeimų nariai ir kiti kartu su jais gyvenantys katalikai;
c) katalikai, besimokantys karo mokyklose, pastoviai dirbantys karo
ligoninėse ir kitose kariuomenės institucijose;
d) katalikai, vykdantys kariuomenės ordinaro jiems pavestą užduotį
nuolat arba su kariuomenės ordinaro sutikimu.
5 straipsnis
Kariuomenės ordinariato kurija ir pagrindinė Šv. Ignoto bažnyčia yra
Vilniuje.
II) Kariuomenės ordinaras
6 straipsnis
Popiežius laisvai skiria kariuomenės ordinarą. Prieš jį paskiriant,
apie tai pagal Sutarties 2 straipsnį informuojamas Lietuvos Respublikos
Prezidentas.
7 straipsnis
Kariuomenės ordinaro jurisdikcija yra asmeninė, ordinarinė ir sava,
bet vykdoma kartu su vietos ordinaru. Kareivinės ir kitos kariuomenei skirtos
vietos pirmiausia priklauso kariuomenės ordinaro jurisdikcijai, o antraeile
tvarka diecezijos vyskupo jurisdikcijai. Esant neužimtoms kariuomenės
ordinaro ar jo kapelionų pareigoms, diecezijos vyskupas ar vietos parapijos
klebonas veikia pagal savą teisę (plg. SMC 5 str.).
8 straipsnis
Kariuomenės ordinaras pagal teisę yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos
narys.
9 straipsnis
Esant neužimtoms pareigoms arba tuo atveju, kai kariuomenės ordinarui
yra sutrukdyta eiti jo pareigas, ir Šventasis Sostas nenusprendžia kitaip,
konsultorių kolegija, laikydamasi Kanonų teisės, išrenka Kariuomenės ordinariato
administratorių.
III) Kariuomenės ordinariato dvasininkai
10 straipsnis
Kariuomenės ordinariato dvasininkiją sudaro dieceziniai kunigai ir
kunigai vienuoliai, kurie, prieš tai gavę savo diecezijos vyskupo ar vienuolijos
vyresniojo leidimą, yra pastoviai arba laikinai paskirti Lietuvos Respublikos
kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadai pagal Sutarties 4 straipsnį.
11 straipsnis
Dieceziniai kunigai gali būti įkardinuojami į Kariuomenės ordinariatą
pagal Kanonų teisės normas po atitinkamo bandomojo laikotarpio.
12 straipsnis
Kunigai, pastoviai paskirti Lietuvos Respublikos kariuomenės sielovadai,
vadinami Kariuomenės ordinariato kapelionais; jų teisės ir pareigos prilyginamos
klebonų ir vikarų teisėms ir pareigoms.
13 straipsnis
Kariuomenės ordinaras gali, iš anksto susitaręs su atitinkamu vyskupu
ar vienuolijos vyresniuoju, laikinai ar konkrečiam tikslui priimti diecezinius
kunigus ir kunigus vienuolius dirbti kariuomenės sielovadoje. Jie vadinami
kariuomenės kapelionais tol, kol dirba kariuomenės sielovadoje, tačiau
jurisdikcijos atžvilgiu jų statusas neprilygsta pastoviai paskirtų kariuomenės
kapelionų statusui.
14 straipsnis
Kariuomenės kapelionus skiria ir perkelia kariuomenės ordinaras. Kariuomenės
ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimu kariuomenės kapelionams,
paskirtiems rūpintis kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada, skiriamos
patalpos ir sudaromos materialinės sąlygos sielovadinei veiklai.
15 straipsnis
Kariuomenės ordinaras dvasiškai ir materialiai rūpinasi Kariuomenės
ordinariato kandidatų į kunigystę ugdymu. Kariuomenės ordinariato kandidatai
į kunigystę gali būti ugdomi bet kurioje Lietuvos ar užsienio kunigų seminarijoje,
iš anksto susitarus su atitinkamais vietos ordinarais. Ugdyti pašaukimus
į kunigystę kariuomenės ordinarui padeda kariuomenės kapelionai.
16 straipsnis
Rengdami tikinčiuosius priimti sakramentus, ypač santuokos, kariuomenės
kapelionai laikosi Lietuvos Vyskupų konferencijos nustatytų normų.
17 straipsnis
Visi kariuomenės sielovados centrai (kapelionatai) privalo turėti pakrikštytųjų,
sutvirtintųjų, santuokų ir mirusiųjų registracijos knygas. Kiekvienų metų
pabaigoje šių knygų įrašai turi būti perduoti Kariuomenės ordinariato kurijai
ir saugomi kurijos archyve drauge su kitais oficialiais Kariuomenės ordinariato
dokumentais.
18 straipsnis
1. Kariuomenės kapelionus laisvai skiria, perkelia ir atleidžia kariuomenės
ordinaras.
2. Kariuomenės kapelionai taip pat netenka pareigybės:
a) jiems pasiekus valstybės įstatymų nustatytą amžiaus ribą;
b) pasibaigus paskyrime nustatytam laikui;
c) jiems dėl teisėtų priežasčių atsistatydinus;
d) juos pašalinus iš pareigybės dėl teisėtos ir protingos priežasties.
3. Pastoviai paskirtiems kariuomenės kapelionams krašto apsaugos ministras
suteikia atitinkamais valstybės įstatymais numatytus karinius laipsnius.
19 straipsnis
Vadovaujant kariuomenės ordinarui bei kariuomenės kapelionams, į sielovadą
gali būti įtraukti ir tinkamai dvasiškai bei profesiškai pasirengę pasauliečiai.
IV) Kariuomenės ordinariato kurija
20 straipsnis
Kariuomenės ordinaras administruoja Kariuomenės ordinariatą, padedamas
kurijos, į kurios sudėtį įeina šie asmenys: a) generalinis vikaras; b)
kancleris; c) sekretorius; d) ekonomas; e) aptarnaujantis personalas.
21 straipsnis
Pagal Kanonų teisės normas kariuomenės ordinarui padeda konsultorių
kolegija, kunigų taryba, pastoracinė ir ekonominių reikalų tarybos. Aktyvią
ir pasyvią rinkimų teisę turi tik pastoviai paskirti kariuomenės kapelionai.
V) Kariuomenės ordinariato tribunolai
22 straipsnis
Bažnytinio pobūdžio teisminiuose procesuose, kuriuose svarstomos bylos,
susijusios su Kariuomenės ordinariato tikinčiaisiais, kompetencija pirmoje
instancijoje priklauso Vilniaus arkivyskupijos tribunolui, o antroje instancijoje
Kauno arkivyskupijos tribunolui.
VI) Baigiamieji potvarkiai
23 straipsnis
Kiti klausimai, liečiantys Kariuomenės ordinariato ir Krašto apsaugos
ministerijos tarpusavio santykius, sprendžiami laikantis Lietuvos Respublikos
kariuomenės ordinariato Reglamento nuostatų (plg. Sutarties 10 str.).
24 straipsnis
Šventojo Sosto išleistas, šis statutas įsigalioja, paskelbus jį oficialiame
Lietuvos Vyskupų konferencijos leidinyje.
*2001 metų spalio 13 dieną Šventojo Sosto Vyskupų kongregacija patvirtino
Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinariato statutą. Kongregacijos dekrete
nurodyta, jog šis statutas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jo paskelbimo
oficialiame Lietuvos Vyskupų konferencijos leidinyje dienos.