Diakonų pareigos vyskupo vadovaujamoje šv. Mišių liturgijoje
 

1. Bendros liturginės pastabos

a) Patarnavimai prie mitros, pastoralo ir liturginių knygų

Vieno liturginio šventimo metu vyskupas būna su ta pačia mitra. Ji gali būti paprasta arba puošni, tai priklauso nuo šventimo pobūdžio ir iškilmingumo. Vyskupas su mitra būna šiais atvejais (plg. CE, 60):

1) sėdėdamas;
2) sakydamas homiliją (neprivaloma);
3) sveikindamas (ne Mišių įžangoje) arba sakydamas trumpą kalbą;
4) iškilmingai laimindamas žmones;
5) teikdamas sakramentus (šiuo atveju reikia laikytis Romos Pontifikalo nuorodų);
6) eidamas procesijoje, kai nenešamas Švč. Sakramentas.

Vyskupas  be mitros būna šiais atvejais (plg. CE, 60):

1) per įžangines maldas arba apeigas (ypač Mišių);
2) skaitydamas arba giedodamas maldą;
3) Evangelijos skaitymo metu;
4) visuotinės (bendruomeninės) maldos metu;
5) per Eucharistijos maldą;
6) kai stovėdamas gieda himną;
7) Švč. Sakramento procesijoje arba kai procesijoje nešamos Viešpaties Kryžiaus relikvijos;
8) prieš išstatytą Švč. Sakramentą.

Šiais ir kitais rubrų numatytais atvejais nuima arba uždeda mitrą diakonas (jei nenumatyta tai atlikti ceremoniarijui). Mitra uždedama arba nuimama abiem rankomis. Mitrą nuimti arba uždėti rekomenduojama vyskupo dešinėje asistuojančiam diakonui. Mitrą laiko patarnautojas prie mitros.

Pastoralas simbolizuoja vyskupo kaip ganytojo pareigas. Vyskupas pastoralą naudoja savo vyskupijos teritorijoje, tačiau kiekvienam vyskupui nedraudžiama jį naudoti ir kitoje teritorijoje, ypač per dideles iškilmes, jei tam neprieštarauja vietos ordinaras. Jei vieno liturginio šventimo metu yra daug vyskupų, pastoralą naudoja tik liturgijai vadovaujantis vyskupas (plg. CE, 59).

Vyskupas pastoralą laiko kairėje rankoje (su dešine eidamas laimina) taip, kad jo riestas galas būtų atsuktas į žmones arba į jį. Pastoralą vyskupas naudoja šiais atvejais (plg. CE, 59):

1) eidamas procesijoje, jei joje nenešamas Švč. Sakramentas;
2) klausydamas Evangelijos skaitymo;
3) sakydamas homiliją (neprivaloma);
4) priimdamas įvairius įžadus arba Tikėjimo išpažinimą;
5) laimindamas žmones arba atskirus asmenis (jei jiems ant galvos nededamos rankos).

Šiais ir kitais rubrų numatytais atvejais pastoralą paduoda arba paima diakonas (jei nenumatyta tai atlikti ceremoniarijui). Pastoralas visuomet paduodamas vyskupui į kairę ranką taip, kad jo riestas galas būtų atsuktas į priekį arba į vyskupą. Pastoralą turėtų paimti ar paduoti vyskupo kairėje asistuojantis diakonas.

Vyskupas būna be mitros ir pastoralo, kai netrunka pereiti iš vienos vietos į kitą arba kai tarp liturginių dėmenų yra labai trumpas laiko tarpas (plg. CE, 60).

Prireikus asistuojantis diakonas patarnauja prie Mišiolo ar Apeigų knygos tiek prie sosto, tiek prie altoriaus, tiek kitoje vietoje stovinčiam vyskupui, atversdamas arba užversdamas liturgines knygas arba pagarbiai ir atsargiai perversdamas jų lapus.

b) Bendros smilkymo taisyklės

Smilkymo metu asistuojantis diakonas visuomet paima iš patarnautojo ir palaiko laivelį su smilkalais, po to paima iš akolito (ar patarnautojo) smilkytuvą ir jį paduoda vyskupui (plg. CE, 90).

Vyskupas smilkalus į smilkytuvą įberia tokiu būdu: būdamas prie sosto arba kėdės, jis tai daro atsisėdęs; kitais atvejais – stovėdamas (plg. CE, 90).

Smilkymo metu asistuojantys diakonai iš paskos lydi vyskupą, rubrų numatytais atvejais kartu su juo reikiamu metu prieš ir po smilkymo nusilenkia (plg. CE, 91).

Prieš ir po smilkymo žemai nusilenkiama prieš smilkomą asmenį ar daiktą, išskyrus altorių ir atnašas (plg. CE, 91).

Trigubu mostu po du smilkoma: Švč. Sakramentas, Kryžiaus relikvijos, viešam garbinimui padėti Viešpaties paveikslai, Mišių atnašos, altoriaus kryžius, Evangelijos knyga, velykinė žvakė, kunigas ir bendruomenė; dvigubu mostu po du smilkomi viešam pagerbimui padėti šventųjų paveikslai ir relikvijos, kurie smilkomi Mišių įžangoje altoriaus smilkymo metu (plg. CE, 92 ir 95; 3IGMR, 277).

Švč. Sakramentas smilkomas atsiklaupus (plg. CE, 94).

Vyskupas smilkomas stovintis, be mitros, prie altoriaus arba sosto (plg. CE, 96).

Koncelebrantus diakonas pasmilko bendrai. Paskiausiai smilkoma visa bendruomenė. Nekoncelebruojantys vyskupai ir kunigai, klierikai ir choras smilkomi kartu su bendruomene (plg. CE, 96).

Vyskupas, vadovaujantis Mišių liturgijai, tačiau pats necelebruojantis (tokiu atveju jis turėtų vadovauti bent įžangos apeigoms, Žodžio liturgijai ir pabaigoje suteikti palaiminimą), smilkomas po celebranto ir koncelebrantų (plg. CE, 97).

Kur yra paprotys, atskirai gali būti pasmilkomi civilinės valdžios atstovai, jei šie dėl savo pareigybių specialiai dalyvauja Mišiose ar kitose iškilmingose pamaldose. Jie smilkomi po celebranto ir koncelebrantų (plg. CE, 97).

c) Kitos pastabos

Mišių liturgijos metu diakonai privalo vilkėti liturginius drabužius pagal rubrų nurodymus (plg. CIC, kan. 929). Iškilmingose vyskupo Mišiose asistuojantys diakonai visuomet vilki albą, atitinkamos liturginės spalvos stulą, perjuostą skersai krūtinės per kairįjį petį, ir dalmatiką.

Jei yra tik vienas diakonas, jis stovi vyskupui iš dešinės, patarnauja prie taurės ir atlieka kitas diakonui priklausančias pareigas.

Diakonai ir patarnautojai eidami arba stovėdami rankas laiko pamaldžiai sudėję (delnai virš krūtinės suglausti vienas į kitą, nykščiai sukryžiuoti taip, kad dešinysis būtų ant kairiojo (plg. Caeremoniale episcoporum, ed. 1886, I, XIX, 1), nebent ką nors neštų arba laikytų (plg. CE, 107). Sėdėdami asistuojantys diakonai, kaip ir vyskupas, rankas laiko delnais ant kelių (plg. CE, 109).

Kai yra daugiau diakonų, vilkinčių dalmatikus (arba be jų), jie sėdėti turėtų ne šalia koncelebrantų, bet atskirai.

Iškilmingose vyskupo Mišiose reiktų mažiausiai trijų diakonų: vieno prie Evangelijos knygos ir dviejų vyskupui asistuoti. Jei yra daugiau diakonų, tarp savęs jie gali pasidalyti kitas pareigas; bent vienas iš jų rūpinasi, kad bendruomenė aktyviai dalyvautų liturgijoje (plg. CE, 122).

Diakonas ir patarnautojai, praeidami pro vyskupą arba priešais jį ateidami, žemai jam nusilenkia (plg. CE, 76).

Celebruojant šv. Mišias, diakonams draudžiama kalbėti maldas, ypač Eucharistijos maldą, arba atlikti veiksmus, kurie skirti tik celebrantui (plg. CIC, kan. 907).

Vyskupo vadovaujamose pamaldose kunigas turėtų daryti tik tai, kas jam priklauso pagal šventimus (plg. SC, 28). Tačiau stokojant diakonų, kunigai gali juos pavaduoti, perimti kai kurias diakonų pareigas. Jei iškilmingose vyskupo Mišiose nedalyvauja nė vienas diakonas, tiktų, kad jų pareigas atliktų kunigai, kurie, apsivilkę Mišių liturginiais drabužiais, koncelebruoja kartu su vyskupu; tai gali būti atliekama net ir tuo atveju, jei kunigai dėl sielovados sumetimų turėtų laikyti kitas Mišias (plg. CE, 122). Šiais atvejais kunigas niekuomet nesivelka dalmatiko (plg. CE, 22).
 

2. Iškilmingų šv. Mišių liturgijoje

a) Mišių pradžia

Įžangos procesijoje diakonai neša šiek tiek pakeltą (lot. parum elevatum) Evangelijos knygą, eina joje arba paskui vyskupą kaip asistuojantys diakonai (plg. CE, 128). – Liturginis komentaras. Procesijoje išsirikiuojama tokia tvarka: patarnautojai su smilkytuvu ir smilkalais; patarnautojas su procesijų kryžiumi (Nukryžiuotasis atsuktas į priekį), jį iš šonų lydi du akolitai su degančiomis žvakėmis; kiti patarnautojai; kiti diakonai (jei jų yra daugiau), kunigai, dignitoriai ir vyskupai (nekoncelebrantai); diakonas su Evangelijos knyga (plg. 3IGMR, 172); kiti diakonai, vilkį dalmatikus ir išsirikiavę po du (Mišių liturgijoje jie turėtų būti pasidaliję įvairius patarnavimus); koncelebrantai po du; vyskupas su mitra ir pastoralu kairėje rankoje (eidamas dešine gali laiminti žmones); paskui vyskupą du asistuojantys diakonai su dalmatikais; patarnautojai prie knygos, mitros ir pastoralo; ceremoniarijus (arba vyskupo sekretorius, kuris rūpinasi apeigomis). Diakonas, nešdamas Evangelijos knygą, altoriaus pagerbimą praleidžia: nepriklaupia ir nenusilenkia (plg. 3IGMR, 173). Evangelijų knygą diakonas pagarbiai padeda ant altoriaus.

Diakonai, vilkį dalmatikus ir koncelebrantai pagerbia altorių jam nusilenkdami (arba priklaupdami priešais jį, jei presbiterijoje saugojamas Švč. Sakramentas) (plg. CE, 130). Kiti diakonai, nekoncelebruojantys kunigai, kanauninkai ir vyskupai atitinkamai tik nusilenkia arba priklaupia.

Vyskupas, atėjęs priešais altorių, atiduoda pastoralą patarnautojui, jam nuimama mitra (tai turėtų padaryti asistuojantys diakonai arba ceremoniarijus), kartu su asistuojančiais diakonais nusilenkia (arba priklaupia) ir pabučiuoja altorių (plg. CE, 131).

Asistuojantys diakonai padeda vyskupui altoriaus smilkymo metu (plg. CE, 131). – Liturginis komentaras. Vyskupas su asistuojančiais diakonais stovi prie altoriaus. Prie jų prieina patarnautojai su smilkytuvu ir smilkalais (gali prieiti ir vienas patarnautojas, kairėje rankoje laikydamas smilkytuvą, o dešinėje – laivelį su smilkalais ir šaukšteliu (plg. Caeremoniale episcoporum, ed. 1886, I, XXIII, 1). Vyskupo dešinėje asistuojantis diakonas paima iš patarnautojo pusiau atidarytą laivelį su smilkalais ir jį palaiko vyskupui, po to laivelį grąžina patarnautojui. Vyskupas tris kartus įberia smilkalų į smilkytuvą ir nieko netardamas juos palaimina (plg. Caeremoniale episcoporum, ed. 1886, I, XXIII, 1–2). Diakonas paima smilkytuvą iš patarnautojo ir paduoda vyskupui (kaire ranka už grandinės žiedo, dešine – už grandinės netoli smilkytuvo). Altorius smilkomas apeinant aplink jį. Vyskupą iš paskos lydi abu asistuojantys diakonai. Praeidamas pro kryžių, vyskupas jį pasmilko (tris kartus po du sklaidytai), prieš tai ir po to kartu su diakonais nusilenkdamas (plg. CE, 91). Baigęs smilkyti altorių, vyskupas smilkytuvą grąžina asistuojančiam diakonui, o šis – patarnautojui. Vyskupas su diakonais trumpiausiu keliu eina prie sosto. Diakonai užima vietas šalia vyskupo. Jei yra daugiau koncelebruojančių vyskupų, du asistuojantys diakonai visuomet sėdi šalia apeigų vadovo, nes jų pareiga – aktyviai patarnauti jam, pvz., nuimti mitrą, paduoti pastoralą, prie knygos  ir pan.

Jei numatyta šlakstymo apeiga, asistuojantis diakonas iš patarnautojo paėmęs paduoda vyskupui šlakstyklę. Prieš tai vyskupas, pasidažęs pirštus į šlakstyklę, pats persižegnoja, po to apšlaksto koncelebrantus, patarnautojus, kitus dvasininkus ir visus tikinčiuosius, eidamas išilgai bažnyčios. Vyskupą lydi abu asistuojantys diakonai, dešinėje asistuojantis diakonas neša indą su švęstu vandeniu. Grįžęs prie sosto vyskupas grąžina šlakstyklę diakonui, o šis – patarnautojui (plg. CE, 133).

Po pradžios maldos vyskupo dešinėje asistuojantis diakonas (arba ceremoniarijus) vyskupui uždeda mitrą. Visi atsisėda (plg. CE, 136).

b) Žodžio liturgija

Kai nėra tinkamo skaitovo, diakonas gali perskaityti skaitinius (plg. 3IGMR, 176).

Diakonas skaito Evangeliją (plg. CE, 24; 140). – Liturginis komentaras. Pradėjus giedoti posmelį prieš Evangeliją, rikiuojasi vadinamoji mažoji procesija. Vyskupas sėdi soste su mitra. Asistuojantys diakonai ir visi atsistoja. Prie vyskupo prieina patarnautojai su smilkytuvu ir smilkalais, atsiklaupia priešais vyskupą. Vyskupas su mitra sėdėdamas soste įberia smilkalų į smilkytuvą ir nieko netardamas juos palaimina. Akolitai su uždegtomis žvakėmis ir patarnautojas su rūkstančiu smilkytuvu (patarnautojas su smilkalais nebūtinas) išsirikiuoja numatytoje vietoje. Diakonas, kuris skaitys Evangeliją, atsistoja priešais vyskupą ir šiek tiek pasilenkęs paprašo palaiminti Mišiole nurodytais žodžiais. Vyskupo laiminamas jis persižegnoja ir taria: „Amen”, eina prie altoriaus, prieš jį nusilenkia, paima Evangelijos knygą ir šiek tiek ją pakėlęs procesijoje eina prie sakyklos. Prieky jo eina akolitai, paskui juos – patarnautojai su smilkytuvu ir smilkalais, po to – diakonas, nešdamas šiek tiek iškeltą į viršų Evangelijos knygą. Akolitai su žvakėmis atsistoja priešais sakyklą iš abiejų pusių vienas į kitą atsisukę. Patarnautojas su smilkytuvu atsistoja diakonui iš dešinės.

Asistuojantis diakonas (arba ceremoniarijus) vyskupui nuima mitrą, vyskupas atsistoja, jam į kairę ranką asistuojantis diakonas (arba ceremoniarijus) paduoda pastoralą taip, kad lenktas jos galas būtų atsuktas į priekį. Diakonas skaito Evangeliją tokia tvarka: pasveikina žodžiais: „Viešpats su jumis”; nykščiu daro kryžiaus ženklą virš knygos ir savęs tardamas: „Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal N”, po to iš patarnautojo paima smilkytuvą ir pasmilko Evangelijos knygą (tris kartus po du sklaidytai: pirmiausiai tiesiai, po to į kairę ir galiausiai į dešinę), prieš tai ir po to nusilenkdamas (plg. CE, 91). Grąžinęs smilkytuvą gieda (arba skaito) Evangeliją. Perskaitęs Evangeliją taria: „Girdėjote Viešpaties žodį” ir ją pagarbiai pabučiuoja tardamas Mišiole numatytus žodžius. 1975 ir 2000 metų laidos Bendruosiuose Romos mišiolo nuostatuose nieko neminima apie Evangelijos knygos pakėlimą tariant žodžius: „Girdėjote Viešpaties žodį”. Todėl šis gestas darytinas atsižvelgiant į vietos papročius arba Liturginės komisijos nuorodas.

Diakonas atverstą Evangelijos knygą gali nunešti vyskupui, kad šis ją pabučiuotų (plg. 3IGMR, 175). Vyskupas ją pabučiuoja tardamas Romos Mišiole nurodytus žodžius. Ypač tai rekomenduojama didelių iškilmių metu, tuo pabrėžiant, kad ordinarinis Dievo žodžio skelbėjas savo vyskupijoje yra vyskupas.

Po to Evangelijos knyga padedama ant stalelio arba nunešama į kitą tinkamą bei pagarbią vietą (iki šiol ji būdavo paliekama ant sakyklos) (plg. CE, 141; 3IGMR, 175). Jei vyktų diakonų ar kunigų šventimai, Evangelijos knyga padedama ant altoriaus.

Diakonas skaito visuotinės maldos invokacijas (plg. CE, 25 ir 144). – Liturginis komentaras. Visuotinę maldą pradeda ir užbaigia vyskupas, stovėdamas prie sosto, rankas sudėjęs. Diakonas (arba kantorius, lektorius ar kitas tikintysis) maldos intencijas skaito iš sakyklos (plg. CE, 144; 3IGMR, 177).

c) Eucharistijos liturgija

Diakonai vyskupui padeda priimti atnašas, nuneša jas ant altoriaus, paruošia altorių (plg. CE, 145). – Liturginis komentaras. Jei atnašos iškilmingai neatnešamos, po visuotinės maldos vyskupas kartu su koncelebrantais atsisėda. Asistuojantys diakonai eina prie altoriaus ir jį paruošia; patarnautojai (ypač akolitai) atneša visa, kas būtina Eucharistijos liturgijai. Paruošus altorių, vienas iš diakonų gali pakviesti vyskupą jam nusilenkdamas.

Vyskupo dešinėje asistuojantis diakonas paduoda vyskupui pateną su ostija (plg. CE, 146; 147).

Tas pats diakonas paruošia taurę ir ją paduoda vyskupui (plg. CE, 146; 147). – Liturginis komentaras. Jei prieš tai nebuvo įmaišyta į vyną vandens, asistuojantis diakonas tai padaro dabar tardamas: „Slėpiningu vandens ir vyno susiliejimu...”. Paruoštą taurę pagarbiai paduoda vyskupui abiem rankomis, kaire laikydamas taurę už pado, dešine – už kupos, kad vyskupas nesunkiai galėtų paimti taurę už kotelio ir pado. Jei atrodytų būtina, po vyno atnašavimo maldos diakonas uždengia taurę pale (plg. CE, 146; 147).

Diakonai padeda vyskupui smilkyti atnašas ir altorių (plg. CE, 149). – Liturginis komentaras. Po atnašų paaukojimo prie vyskupo prieina patarnautojai su smilkytuvu ir smilkalais. Smilkymo apeigų eiga tokia pati kaip įžanginių apeigų, išskyrus atnašų smilkymą: vyskupas atnašas smilko tris kartus po du sklaidytai arba vieną kartą smilkytuvu darydamas kryžiaus ženklą virš atnašų (plg. 3IGMR, 277), prieš tai ir po to nenusilenkdamas, po to smilkomas altorius ir kryžius (jei pro jį praeinama), kaip nurodyta įžanginėse apeigose.

Po to dešinėje asistuojantis diakonas pasmilko vyskupą, koncelebrantus ir visus žmones (plg. CE, 96; 149). – Liturginis komentaras. Pasmilkius atnašas ir altorių, diakonas paima iš vyskupo smilkytuvą ir, atsistojęs prie altoriaus galinio krašto, pasmilko vyskupą tris kartus po du tiesiai, prieš tai ir po to nusilenkdamas (plg. CE, 91). Po to tris kartus po du sklaidytai (tiesiai, į kairę ir į dešinę) pasmilko koncelebrantus ir žmones, prieš tai ir po to nusilenkdamas. Koncelebrantai ir žmonės prieš tai atsistoja. Koncelebrantus diakonas pasmilko bendrai. Paskiausiai smilkoma visa bendruomenė. Vyskupas žodžius: „Melskitės, broliai, seserys” taria tik baigus smilkymą (CE, 149).

Vyskupui plaunantis rankas, diakonas gali paimti ir palaikyti jo žiedą (CE, 150).

Po atnašų maldos diakonas paima iš vyskupo pijusę ir ją paduoda patarnautojui (CE, 153). Koncelebrantams atėjus prie altoriaus, šalia vyskupo asistuojantys diakonai šiek tiek atsitraukia atgal, kad neužimtų koncelebrantų vietos ir galėtų patogiai vyskupui patarnauti prie Mišiolo bei taurės (plg. CE, 153).

Jei taurė būtų uždengta, prieš epiklezę diakonas ją nudengia nuimdamas palę (plg. CE, 147 ir 155). Po to abu asistuojantys diakonai atsiklaupia. Diakonai klūpi nuo epiklezės iki taurės pakylėjimo pabaigos. Jei yra daugiau diakonų, vienas iš jų gali pasmilkyti ostiją ir taurę jų pakylėjimo metu (plg. CE, 155; 3IGMR, 179). – Liturginis komentaras. Vienas iš diakonų, neasistuojančių vyskupui (tai gali atlikti ir smilkytojas ar kitas tinkamas patarnautojas) epiklezės metu ateina ir atsiklaupia priešais altorių; konsekracijos metu atskirai per pakylėjimą pasmilko ostiją ir taurę, kiekvienu atveju tris kartus po du nesklaidytai. Jam gali padėti patarnautojas, laikantis laivelį, prieš smilkymą įberdamas smilkalų į smilkytuvą. Atėjus prieš altorių prieš atsiklaupiant ir nueinant po smilkymo žemai nusilenkiama.

Po taurės pakylėjimo asistuojantys diakonai atsistoja, prie taurės patarnaujantis diakonas uždengia ją pale (plg. CE, 155).

Per baigiamąją doksologiją prie taurės asistuojantis diakonas laiko pakėlęs ją iki doksologijos pabaigos (prieš tai ją nudengdamas), tačiau nekalba (arba negieda): „Per jį, su juo ir jame...” (plg. CE, 158).

Per ramybės palinkėjimą diakonas, sudėjęs rankas,  pakviečia visus (giedodamas arba sakydamas) Mišiole nurodytais žodžiais palinkėti vieni kitiems ramybės (plg. CE, 161; 3IGMR, 181).

„Vyskupų ceremoniale“ (1984) nenumatyta, kad diakonas koncelebrantams išdalytų konsekruotas ostijas. Jei koncelebrantų būtų daug, kiekvienas, vyskupui ir asistuojantiems diakonams priėmus Komuniją, prieina prie Švč. Sakramento, priklaupia ir pagarbiai pamirkydami ostiją į vyną (lot. per immersionem) arba atskirai duonos ir vyno pavidalu priima Komuniją. Diakonas Komuniją priima abiem pavidalais visuomet iš vyskupo arba kunigo rankų (plg. 3IGMR, 182). Po kiekvieno koncelebranto, kai šis vyno pavidalu priima Komuniją, vienas iš diakonų purifikatoriumi gali nušluostyti taurės kraštelį (plg. CE, 164).

Diakonai padeda vyskupui dalyti šv. Komuniją (plg. CIC, kan. 910, §1; CE, 164). Po to, pabaigus dalyti Komuniją, asistuojantys diakonai prie altoriaus išgeria likusį konsekruotą vyną (jei Komunija buvo dalijama abiem pavidalais). Likusias ostijas nuneša į tabernakulį. Nuo altoriaus nuneša liturginius indus ir Mišiolą. Prie stalelio tuoj pat arba po Mišių išpurguoja liturginius indus (plg. CE, 165). Tuo tarpu vyskupas grįžta prie sosto, jei reikia, nuplaunamos jam rankos, paduodama pijusė (plg. CE, 166). Pijusę vyskupas užsideda pabaigus dalyti Komuniją. Vyskupui rankos nuplaunamos tik tuo atveju, jei jis pats dalijo Komuniją.

d) Mišių pabaiga

Po Komunijos maldos diakonas (arba ceremoniarijus) vyskupui uždeda mitrą (plg. CE, 169). Jei Mišių pabaigoje teikiamas iškilmingas palaiminimas ar kalbama malda už tikinčiuosius, diakonas taria: „Pasilenkite palaiminimui” (plg. CE, 169;  3IGMR, 185).

Per palaiminimą, prieš peržegnojant žmones, diakonas (arba ceremoniarijus) vyskupui į kairę ranką paduoda pastoralą (plg. CE, 169).

Po palaiminimo diakonas užgieda (arba sako): „Telydi jus Viešpaties malonė” arba kitus Mišiole nurodytus žodžius (plg. CE, 170).

Asistuojantys diakonai kartu su vyskupu pabučiuoja altorių, nueidami priešais jį nusilenkia (arba priklaupia) ir procesijos tvarka grįžta į zakristiją (plg. CE, 170).

CE – Caeremoniale Episcoporum. Editio typica. Roma, 1984.
CIC – Codex Iuris Canonici (1983).
3IGMR – Institutio generalis Missalis Romani (Bendrieji Romos Mišiolo nuostatai). Trečioji laida. Roma, 2000.
SC – Vatikano II Susirinkimas. Konstitucija apie šventąją Liturgiją Sacrosanctum Concilium.