Religija Amerikoje 2002-aisiais
 

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios trys ketvirtadaliai amerikiečių pradėjo karščiau melstis, šeši iš dešimties dalyvavo įvykį mininčiose pamaldose, kas penktas pažinojo nelaimės metu žuvusįjį ar sužeistąjį, devyni iš dešimties teigė, kad tai tragiškiausias jų gyvenimo įvykis.

JAV Princetono religijos centro vadovas George Gallupas kasmet išleidžia apklausų, išryškinančių religijos ir dvasingumo pobūdį bei gelmę Jungtinėse Valstijose, duomenis. Tiriami dvasingumo didėjimo ir mažėjimo veiksniai. Išvados pateikiamos Bažnyčioms ir kitoms tikinčiųjų bendruomenėms, kad jos galėtų įvertinti savo tarnystę visuomenėje.

Šių metų apžvalgos įvade sakoma, kad Amerikos visuomenės „tikėjimo veiksniu” vis labiau domimasi. Duomenys rodo, jog religinis JAV atspalvis turi įtakos suvokiant šalies kultūrą ir sprendžiant gyvenimo problemas: dvasiškai ir religiškai įsipareigoję žmonės patiria mažiau įtampos, lengviau susidoroja su įvairiomis bėdomis, mažiau veikiami narkotikų ir alkoholio, ne taip lengvai pasiduoda depresijai, mažiau žudosi; religingesni labiau džiaugiasi gyvenimu ir santuoka.

Dvasingumą suprasdami kaip tikėjimą Dievu, artėjimą prie jo, aštuoni amerikiečiai iš dešimties siekia dvasiškai bręsti (ypač gilindamiesi į Šventąjį Raštą). Paklausti, ką per pastarąsias 24 val. religinio veikė, žmonės atsakė: 55 proc. meldėsi prie stalo, 44 proc. kalbėjosi apie tikėjimą, 51 proc. dalijosi savo tikėjimu, 32 proc. skaitė religinio turinio literatūrą, 25 proc. priėmė ar davė dvasinių patarimų, 24 proc. klausėsi religinės laidos per radiją ar žiūrėjo religines televizijos laidas, 15 proc. buvo maldos, Šventojo Rašto ar kitoje grupėje, 15 proc. klausėsi religinio pobūdžio įrašų.

Šalyje, kurioje ketvirtadalis gyventojų yra katalikai, 87 proc. paauglių (13–17 metų) tiki Dievą, 93 proc. tiki, kad Dievas juos myli, 74 proc. dažnai ar kartais meldžiasi, 53 proc. dalyvauja savaitinėse pamaldose, 23 proc. nelanko bažnyčios, mečetės, sinagogos, šventyklos ar kitų maldos namų. Bent kartą per savaitę Šventraštį skaito 36 proc. šalies jaunimo, kasdien – 12 proc. 36 procentai dalyvauja įvairių esančių prie bažnyčių jaunimo grupių veikloje, lygiai pusė jaunuolių savanoriauja. Paaugliai noriai padeda vargstantiems, jiems rūpi skatinti supratimą ir taiką tarp tautų bei rasių, jie vertina sąžiningumą, trokšta dvasinių dalykų ir yra pilni energijos.

Kaip visuomenė vertina viešą moralę ir dorą? 78 proc. mano, kad dorinės vertybės silpnos. Gallupo studijų centro teigimu, bažnytinių bendruomenių užduotis padėti tikintiesiems įsipareigoti, nes jie dažnai nežino, ką tiki ir kodėl; tiki Dievą, bet ar juo pasitiki? Visuomenę veikia laisvė be atsakomybės, pasirinkimas be pasekmių. Statistika rodo, kad dauguma žmonių, laikančių save krikščionimis, neturi pasiaukojimo, savitvardos, nuolankumo, uolumo, pagarbos Dievui, bet yra garantuoti dangumi. Postmodernioje visuomenėje suaugusiųjų ugdymas galėtų būti Bažnyčios prioritetas. Mokslinių studijų duomenimis, 13 proc. amerikiečių yra sąmoningi tikintieji. Įdomu, kad religijos svarba gyvenime nepriklauso nuo išsilavinimo. Priklausymas bažnytinėms bendruomenėms taip pat nesusijęs su išsilavinimu. Pamaldas vienodai lanko įvairaus išsilavinimo žmonės.

Statistika rodo, kad paaugliai ir jaunimas nori, jog mokyklose būtų mokoma apie vertybes, kad būtų apribotas smurto rodymas per televiziją, kad lytinio švietimo srityje būtų mokoma susilaikymo, kad būtų daugiau rengimo santuokai kursų, kad savanoriška tarnyba jauniems žmonėms būtų privaloma.

Pasak statistikos rinkėjų, jaunajai JAV kartai padėti galima grąžinant tėvystę (40 proc. vaikų užmiega namie be tėvo), atskleidžiant jaunimui alkoholio žalą, spaudžiant televizijos darbuotojus ir filmų kūrėjus kurti žmogiškumą keliančius, o ne jį žeminančius filmus ir laidas, tiesiogiai įsitraukiant į jaunų žmonių gyvenimą, t. y. įvaikinant, globojant našlaičius, dėmesį sutelkiant į jautrios sąžinės asmenybės ugdymą, dvasinę jų brandą.

Gallupas tyrė religinę situaciją nuo 1941 m. Nuo 1956 metų 12 rodiklių paremta kreivė krito, o 1993 m. pradėjo kilti. Tiriama kiekviena religija, amžius, lytis, gyvenamoji vieta, geografinės sritys. Katalikų 32 proc. bažnyčią lanko bent kas savaitę, 11 proc. – beveik kas savaitę, 17 proc. – kas mėnesį, kitų tikėjimų žmonių, kas savaitę lankančių maldos namus, yra 44 proc., kaip ir prieš 40 metų. Parapijų sąrašuose yra 77 proc. katalikų.

Parengta pagal George H. Gallup, Jr., Princeton Religion Research Center. "Religion in America 2002. Will America Experience a Spiritual Transformation?" Princeton, New Jersey, 2002.