PASKELBTA
Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinaro vyskupo
Eugenijaus Bartulio
2002 m. liepos mėn. 23 d. dekretu
Nr. 0010/02
 

Lietuvos kariuomenės ordinariato reglamentas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos kariuomenės ordinariato reglamentas (toliau – reglamentas) apibrėžia Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenės) karo kapelionų sielovados krašto apsaugos sistemoje veiklą, praktinius aspektus, sąlygas ir ypatumus, nustato kariuomenės Ordinariato (toliau – Ordinariatas) ir krašto apsaugos sistemos institucijų (toliau – krašto apsaugos sistema) bendradarbiavimo principus įgyvendinant Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. Sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados nuostatas. Šiame reglamente kariuomenės institucijos ir jose tarnaujantys asmenys atitinkamai reiškia visas krašto apsaugos sistemos institucijas ir jose tarnaujančius asmenis.

2. Savo veikloje Ordinariatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kanonų teisės normomis, Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. Sutartimi dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (toliau – Sutartis)  ir Lietuvos kariuomenės ordinariato statuto nuostatomis, Lietuvos kariuomenės ordinaro (toliau – ordinaro) potvarkiais, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu.

3. Ordinariatas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje ir jam suteiktas identifikavimo kodas. Ordinariatas turi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, antspaudą su savo pavadinimu, bendrąjį ir raštų (lietuvių, anglų ir italų kalbomis) blankus.

4. Ordinariatas nėra kariuomenės sudėtinė institucija. Kariuomenėje yra dalis Ordinariato pareigybių, kurios finansuojamos ir aprūpinamos iš kariuomenei skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal atskirą krašto apsaugos ministro patvirtintą Ordinariato išlaidų sąmatą. Šį etatų sąrašą kariuomenėje ordinaro siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras.

5. Ordinariato finansinę ir materialinę apskaitą tvarko Ordinariato ekonomas arba jo vadovaujamas apskaitos poskyris. Kariuomenėje esančių Ordinariato etatinių pareigybių išlaikymo ir aprūpinimo finansinę ir materialinę apskaitą tvarko Lietuvos kariuomenės finansų ir turto tarnybos apskaitininkas.

6. Ordinariato kurija yra prie šv. Ignoto bažnyčios, Šv. Ignoto g. 6, LT - 2001 Vilnius.
 

II. ORDINARIATAS IR JO VEIKLOS SĄLYGOS

7. Ordinariatas Šventojo Sosto įsteigtas ir ordinaras paskirtas remiantis Sutartimi.

8. Ordinariato administraciją sudaro Ordinariato kurija ir  kapelionatai.

9. Kapelionatus, suderinęs su krašto apsaugos ministru, steigia ordinaras. Jie steigiami didžiausiuose kariuomenės junginiuose ir daliniuose, karinių studijų ir mokymo institucijose. Prireikus bendru ordinaro ir krašto apsaugos ministro susitarimu steigiamas papildomas kapelionatas.

10. Ordinaras, susitaręs su vietos vyskupu, gali paskirti kunigus kapelionais pagalbininkais, neinančiais nuolatinių tarnybinių pareigų kariuomenėje.

11. Ordinaras arba vyriausiasis kariuomenės kapelionas, suderinęs su dalinių (tarnybų) vadais (viršininkais), iš baigusių pagrindinį kario mokymo kursą privalomosios karo tarnybos karių pasirenka tinkamus karius, jiems neprieštaraujant, padėti karo kapelionams šių karių tarnybos dalinyje (tarnyboje) laikotarpiu.

12. Katalikai, tarnaujantys kariuomenėje, turi teisę į šiuos sielovados patarnavimus:

12.1. priimti sakramentus, sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti Eucharistijoje (šv. Mišiose). Šią teisę turi ir kariuomenėje tarnaujančių asmenų šeimų nariai katalikai;

12.2. dalyvauti reguliariuose bendruose karo kapeliono susitikimuose su kariais tikybos ir dorovės klausimais;

12.3. asmeniškai susitikti su karo kapelionu;

12.4. gauti karo kapeliono pagalbą iškilus dvasinėms problemoms, ligos, sužeidimo ar kitokių sukrėtimų atvejais.

13. Kariai, kurie rengiasi krikštui ar kitiems sakramentams, turi teisę į tam būtinas sąlygas.

14. Pagal Ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimą kariuomenės įgulų dislokavimo vietovėse kariuomenėje tarnaujančių katalikų religinėms apeigoms skiriamos tam tinkamos krašto apsaugos sistemos padalinių patalpos koplyčioms įrengti.

15. Kariuomenės įgulų dislokavimo vietovėse esančių kapelionatų reikmėms naudojamų bažnyčių ir koplyčių patalpos, sutarus su krašto apsaugos ministru, įrengiamos, išlaikomos bei eksploatuojamos iš Ordinariatui skirtų biudžeto lėšų.

16. Sielovadai skirtos patalpos naudojamos pagal ordinaro nustatytą tvarką. Jų paskirties negalima keisti be jo sutikimo.
 

III. KARO KAPELIONŲ TARNYBOS ORGANIZAVIMAS

17. Karo kapelionus skiria, perkelia ir atleidžia ordinaras.

18. Ordinaras apie kapeliono paskyrimą, perkėlimą ir atleidimą raštu praneša krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui.

19. Ordinarui paskyrus kapelionus, krašto apsaugos ministras, jeigu kapeliono pareigybė numatyta iš biudžeto finansuojamų Ordinariato etatinių pareigybių sąrašo, teisės aktų nustatyta tvarka juos priima į profesinę karo tarnybą. Ordinarui atleidus kapelioną, krašto apsaugos ministras jį atleidžia iš profesinės karo tarnybos.

20. Karo kapelionams, priimtiems į krašto apsaugos ministro patvirtintas profesinės karo tarnybos pareigybes, ordinaro teikimu teisės aktų nustatyta tvarka suteikiami karininkų laipsniai. Jiems taikomos teisės aktų nustatytos tarnybos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos. Detalius karo kapelionų profesinės karo tarnybos ypatumus, priėmimo į profesinę karo tarnybą, atleidimo iš jos ir kitas sąlygas nustato Krašto apsaugos tarnybos statutas ir kiti teisės aktai.

21. Kapelionams pagalbininkams, neįtrauktiems į Ordinariato pareigybių, finansuojamų iš biudžeto, sąrašą, jų  pareigų vykdymo laikotarpiu išduodami jų statusą patvirtinantys pažymėjimai.

22. Eucharistija (šv. Mišios) po atviru dangumi aukojama karinėse teritorijose tik lauko pratybų metu.
 

IV. KARO KAPELIONŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

23. Vyriausiasis kariuomenės kapelionas rūpinasi ordinaro jurisdikcijai priskirtų asmenų sielovada, nuolat ugdo karo kapelionus.

24. Karo kapelionai rūpinasi karių ir kitų kariuomenėje tarnaujančių asmenų religiniu, moraliniu, etiniu, kultūriniu ir pilietiniu ugdymu, skleidžia kariuomenėje krikščioniškąją kultūrą.

25. Karo kapelionas laikydamasis konfidencialumo referuoja ir pataria dalinio (tarnybos) vadui moralės, dorovės, religijos, dalinio vienybės ir asmens gėrio puoselėjimo klausimais; dalyvauja vadovybės posėdžiuose sprendžiant šiuos ir panašius klausimus.

26. Karo kapelionai organizuoja susirinkimus ir pokalbius su kariais, ypač daug dėmesio skirdami religiniams principams bei moraliniams klausimams.

27. Karo kapelionas suteikia dvasinę pagalbą karių šeimų nariams, prireikus informuoja karinio dalinio (tarnybos) vadą (viršininką) apie iškilusias problemas.

28. Karo kapelionai tarnybos metu turi teisę kelti savo kvalifikaciją karo kapelionų kursuose ar kituose renginiuose, į kuriuos jie siunčiami bendru ordinaro ir Krašto apsaugos ministerijos sutarimu.

29. Karo kapelionai už jiems paskirtą sielovados kariuomenėje vykdymą atsiskaito vyriausiajam kariuomenės kapelionui.

30. Ordinaras ir vyriausiasis kariuomenės kapelionas atitinkamai atsako už:

30.1. biudžetinių lėšų ir materialinių vertybių saugojimą, apskaitą bei racionalų ir tikslinį panaudojimą;

30.2. reikalingų lėšų bei materialinių vertybių poreikio apskaičiavimo pagrįstumą;

30.3. sudarytų sutarčių teisėtumą, įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kokybę;

30.4. Kanonų teisės normų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.
 

V. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

31. Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovybės, padalinių vadai ir viršininkai bendradarbiauja su Ordinariatu ir karo kapelionais, sudarydami tinkamas sąlygas karių dorovinio, religinio švietimo ir moralinio asmenybės ugdymo, kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados patarnavimų bei dvasinės pagalbos srityse.

32. Krašto apsaugos sistemos institucijų vadai ir viršininkai, tarnaujantys kiti asmenys privalo gerbti ir garantuoti karių ir kitų karinėse institucijose tarnaujančių katalikų teisę netrukdomai praktikuoti tikėjimą bei gauti reikiamus sielovados patarnavimus, sudaryti jiems sąlygas šia teise pasinaudoti, o visiems kariuomenėje tarnybą ar darbą pradedantiems asmenims šias jų teises ir sąlygas išaiškinti.

33. Dalinių (tarnybų) vadai (viršininkai) turi sudaryti sąlygas sielovados renginiuose dalyvauti visiems norintiems kariams ir tarnautojams, jei tai netrukdo atlikti karines (tarnybines) užduotis (sargyba ir pan.), ir jų šeimų nariams. Dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas) taip pat privalo sudaryti sąlygas karo kapelionams bent kartą per savaitę susitikti su jo dalinyje (tarnyboje) tarnaujančiais asmenimis paskaitos, pokalbio ar dvasinės konferencijos metu. Asmeniui pageidaujant, karo kapelionas laikosi pokalbio konfidencialumo.

34. Krašto apsaugos ministerija ir (ar) kariuomenės vadovybė kariniuose padaliniuose karo kapelionams suteikia darbo patalpas, darbui reikiamas priemones ir transporto paslaugas.

35. Krašto apsaugos ministerija pagal galimybes kapelionams tarnybos vietoje suteikia tinkamas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

36. Karinio dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas) privalo sudaryti sąlygas karo kapelionui asmeniškai susipažinti su tarnybą pradedančiais kariais ir išsiaiškinti jų religinius poreikius.

37. Katalikų, tarnaujančių kariuomenėje, maldingas keliones organizuoja Ordinariatas, suderinęs su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe ir (ar) kariuomenės vadovybe. Techninę pagalbą šiais klausimais suteikia Krašto apsaugos ministerija ir (ar) kariuomenė.

38. Karių priesaikos, palaiminimo, kariuomenės švenčių, vėliavos ir patalpų laiminimo, laidotuvių bei kitų ceremonijų religinės dalies atlikimo vietą pagal ceremonijos kontekstą reglamentuoja Kariuomenės rikiuotės ir ceremonijų statutas. Ordinaras turi teisę nustatyti šio statuto laikymosi išimtis atliekant religines apeigas.

39. Karinio dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas), kuriam pavaldus karys, nedelsdamas informuoja karo kapelioną apie kario mirtį, sunkų sužeidimą ar kitą atsitikimą, kai kariui ar jo šeimos nariams reikalinga dvasinė pagalba.

40. Apie karo kapeliono darbo trūkumus ar kitus prasižengimus karinio dalinio (tarnybos), kuriame dirba kapelionas, vadas (viršininkas) informuoja ordinarą arba vyriausiąjį kariuomenės kapelioną.
 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Kilus nesutarimams dėl šio reglamento aiškinimo ar įgyvendinimo, bendro sprendimo ieško krašto apsaugos ministras ir ordinaras.

42. Šį reglamentą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas.