Rugsėjo 15 d. Vilniaus bernardinams buvo iškilmingai grąžintas Sopulingosios Motinos paveikslas. Šis paveikslas, kaip ir daugelis kitų meno vertybių, 1948 m., uždarant Vilniaus senamiesčio bažnyčias, pateko į Šv. Dvasios bažnyčios rūsius. 1972 m. paveikslas buvo grąžintas Vilniaus kurijai. 1990 m. vysk. J. Tunaičio iniciatyva pradėtas restauruoti ir šiais metais perduotas Vilniaus arkikatedrai, o Marijos Sopulingosios minėjimo dieną, rugsėjo 15-ąją, iškilmingai perneštas į Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčią. Ta proga nuo Arkikatedros iki Bernardinų bažnyčios buvo sustabdytas eismas; paveikslą nešė broliai pranciškonai, procesijoje dalyvavo vyskupas J. Tunaitis, Vilniaus arkikatedros administratorius R. Doveika. Bernardinų bažnyčioje vysk. J. Tunaitis trumpai papasakojo šio paveikslo istoriją. „Žmonės liejo savo pamaldumą, išmonę ir darbą, norėdami kuo gražiau papuošti garbinamą paveikslą”, – sakė vyskupas linkėdamas bendruomenei Marijos Sopulingosios globos.

Paveikslas tapytas ant lentos aliejiniais dažais, karūnuotas, su aptaisu. Jame vaizduojama Dievo Motina savo ikonografija labai panaši į Aušros Vartų Gailestingumo Motiną, tik bernardinų Madonos krūtinė perverta kalaviju, šalia vaizduojami Kirstaus kančios įrankiai: erškėčių vainikas, taurė, apsiaustas, žaidimo kauliukai, vinys, ietis. Pažymėti nutapymo metai – 1699-ieji, tačiau autoriaus vardas nenurodytas. Paveikslo karūna ir aptaisas sidabriniai, vietomis paauksuoti. Aptaisas nebedengs Marijos Sopulingosios figūros, bet bus eksponuojamas šalia paveikslo.

Tai pirmas meno kūrinys, grąžintas Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiai. Paveikslą restauravo Algimantas Vaineikis.

-sm-