Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m liepos 2 dieną priėmė naują Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73). Šio įstatymo 34 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos (išskirta autoriaus), sumokėtos nuo to nuolatinio Lietuvos gyventojo atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų. Pažymėtina, kad Lietuvos vienetai, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintys teisę gauti paramą, yra ir tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. Tais atvejais, jei konkretus gyventojas kreipsis su prašymu pervesti iš jo priskaičiuotų ir sumokėtų pajamų mokesčio 2 procentus Katalikų Bažnyčiai, mokesčio administratorius nustatyta tvarka privalo pervesti 2 procentus pajamų mokesčio sumos Katalikų Bažnyčiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 15 straipsnio redakcija dėl religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) neapmokestinimo kiek skiriasi nuo naujojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio redakcijos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.

-rr-