Spalio 3–6 d. Sarajeve Bosnijos ir Hercegovinos Vyskupų konferencijos kvietimu vyko Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) metinis susirinkimas Sarajevo kunigų seminarijoje. Susitikimo dalyvius priėmė Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinko Puljić ir Bosnijos ir Hercegovinos Vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Franjo Komarica.

Susirinkimui vadovavo CCEE pirmininkas Churo (Šveicarija) vyskupas Amédée Grab, taip pat du vicepirmininkai: Zagrebo arkivyskupas Josip Bozanić ir Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Cormac Murphy-O’Connor. CCEE visuotinį susirinkimą sudaro 34 Europos Vyskupų konferencijų pirmininkai. CCEE vaidmuo yra pagilinti ir palaikyti bendradarbiavimą tarp nacionalinių Vyskupų Konferencijų, ypač sielovados plotmėje.

Pagrindinė šiemetinio susitikimo tema buvo evangelizacija ir tikėjimo perdavimas šiuolaikinės Europos pliuralistinės visuomenės kontekste. Susirinkę vyskupai išreiškė įsitikinimą, kad Europos vyrai ir moterys iš esmės atviri Gerajai Naujienai. Norint garantuoti sielovados veiksmingumą, svarbu įdėmiai atsižvelgti į socialinius ir kultūrinius pokyčius. Be to, reikia atskleisti krikščioniškojo tikėjimo svarbą ir perteikti tai  visose visuomenės sferose.

Kiekvienas pakrikštytas ir sutvirtintas krikščionis pašauktas būti evangelizacijos protagonistu. Vis dėlto ypatingas vaidmuo tenka pašvęstojo gyvenimo ir kunigystės pašaukimams, kurių kai kuriose Europos šalyse mažėja. Praeityje kunigai, vienuolės ir vienuoliai buvo kultūros dalyviai ir nešėjai. Taip pat ir šiandien pašaukimai į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą atlieka svarbų vaidmenį Europos kultūriniame dialoge. Vyskupų konferencijų pirmininkai pabrėžė poreikį pašaukimų sielovadą per gyvenimo liudijimus ir atitinkamas struktūras padaryti vyskupijų ir parapijų gyvenimo centru.

Kita pagrindinė susirinkimo tema buvo ekumenizmo sritis. Vyskupai dar kartą pabrėžė Charta Oecumenica, 2001 balandžio mėnesį CCEE ir KEK pirmininkų pasirašyto dokumento, svarbą. Charta yra pamatinis dialogo ir bendradarbiavimo tarp Europos Bažnyčių dokumentas. Vyskupai iš naujo įsipareigojo siekti, kad Chartijos pasiūlymai būtų pritaikyti visose Bažnyčios gyvenimo srityse. Be to, buvo pasidalyta pirminiais sumanymais dėl trečiosios Europos ekumeninės asamblėjos, įkandin Bazelio (1989) ir Graco (1997) susitikimų. Šis didžiulės apimties įvykis numatomas ne anksčiau kaip  2006 metais.

Vyskupai buvo informuoti apie Katalikų Bažnyčios padėtį Rusijoje. Iš to krašto nepaaiškinus priežasties buvo išvarytas vyskupas ir daug kunigų, iš jų du – rugsėjo mėnesį. Šie įvykiai apsunkina sielovados darbą Rusijoje. Vyskupai pareiškė savo solidarumą su Katalikų Bažnyčia Rusijoje ir  pažadėjo dėl jos melstis. Susibūrę vyskupai ragino stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos vyskupų konferencijų ir Katalikų Bažnyčios Rusijoje siekiant ginti teisę į religijos laisvę ir atkurti ekumeninius santykius su Ortodoksų Bažnyčia.

Tarpreliginio dialogo srityje buvo išreikštas poreikis krikščioniškoje aplinkoje apmąstyti 2001 m. rugsėjo 11-osios padarinius. Buvo pabrėžta būtinybė ugdyti tarpusavio pagarbą islamo ir krikščionybės santykių srityje, ypač islamo šalyse, kuriose krikščionys sudaro mažumą. Be to, diskutuota apie budizmą Europoje, keliantį didžiulį dalies europiečių susidomėjimą.

Visuotiniame Vyskupų susirinkime buvo nuodugniai aptarti Europos vienijimosi klausimai, ypač atsižvelgiant į debatus dėl tolesnės Europos Sąjungos raidos, remiantis Europos Konvento darbo medžiaga. Vyskupai išreiškė dėkingumą Europos Sąjungos šalių vyskupų konferencijų komisijai (ComECE) dėl jos indėlio palydint šį procesą. Šioje srityje komisija nuveikė tiesioginių darbų, pavyzdžiui 2002 m. gegužės mėnesį ComECE sekretoriatas parengė dokumentą „Europos ateitis: politinė atsakomybė, vertybės ir religija”. Taip pat buvo kalbama apie bendrai su Europos Bažnyčių konferencijos (KEK) „Bažnyčios ir visuomenės” komisija parengtą įstatymo straipsnio pasiūlymą eventualiam konstitucijos straipsniui dėl religijos laisvės. Šį pasiūlymą sudaro trys elementai: institucinė religijos laisvė, struktūrinis Bažnyčių bei religinių bendrijų dialogas su Europos Sąjunga ir Amsterdamo sutarties 11-osios deklaracijos įtraukimas į minėtąją konstituciją.

Vyskupai buvo informuoti apie situaciją Bosnijoje ir Pietryčių Europoje. Jie patvirtino įsitikinimą, kad taika ir susitaikinimas įmanomas tik tuomet, kai garantuojamos kiekvieno pamatinės teisės, tarp jų ir teisė į tėvynę. Vyskupai dalijosi Katalikų Bažnyčios Bosnijoje ir Hercegovinoje susirūpinimu šio krašto ateitimi ir parėmė pastangas siekti teisingumo ir taikos visiems žmonėms, etninėms grupėms ir bendruomenėms, kad visiems būtų garantuojamos lygios teisės ir pagalba. Patvari taika gali būti įgyvendinama tik tokiu atveju, kai teisingumas ir laisvė sudaro socialinio ir pilietinio gyvenimo pamatą.

Nesibaigianti tragedija Šventojoje Žemėje yra labai skausminga ir ragina maldauti Dievą, taip pat kreiptis į atsakingus politikus. Vyskupų konferencijų pirmininkai susirūpinę tarptautine padėtimi prasidedant naujajam tūkstantmečiui, ypač galimo karinio konflikto su Iraku akivaizdoje. Karas visuomet buvo ir bus baisus, dėl jo kenčia nekaltieji ir silpnieji. Karas atneša gedulą į šeimas ir  tarp draugų, į tautas ir kariuomenes.

Europos ir pasaulio politikos lyderiams tenka pareiga saugoti visuotinį bendrąjį gėrį nuo bet kokios grėsmės taikai. Šią pareigą jie turi įgyvendinti atsižvelgdami į tarptautinę teisę ir moralines normas – visomis disponuojamomis neprievartinėmis priemonėmis.

Popiežius Jonas Paulius II pakartotinai pabrėžė, kad nėra tikros taikos be teisingumo; vyskupai šiame susirinkime apsvarstė įvairias pasaulyje esančias neteisingumo apraiškas. Kiekviena tauta rūpinasi savo piliečių gerove, tačiau egoistinis ir neribotas rūpinimasis savo interesais neišvengiamai veda į neteisybę, skurdą, nelygybę, priespaudą ir rasinę įtampą. Bet kokių neteisingumo formų pašalinimas galėtų sumažinti karo ir terorizmo pavojų – tai nereiškia pastarojo pateisinimo. Iš Sarajevo vyskupai pakartojo Katalikų Bažnyčios katekizmo mokymą, pasak kurio, visi piliečiai ir vyriausybės „privalo darbuotis, kad būtų išvengta karų”. Būtina išdrįsti patikėti, kad blogio negalima nugalėti kitu blogiu.

Visuotinis susirinkimas išanalizavo praėjusių metų CCEE darbą pagal įvairių komisijų (pašaukimų sielovados, katechezės, aplinkosaugos, migracijos, visuomenės komunikavimo priemonių ir „Islamo Europoje”) ataskaitas. Po to buvo pristatyti įvairių šalių pranešimai apie etikos klausimus, bioetiką ir pedofiliją. Ypač svarbu atkreipti tinkamą dėmesį į eutanazijos problemą, kuriai spręsti būtinas neatidėliotinas politinis veikimas. Visuotinis susirinkimas taip pat nustatė keletą specialių darbo sričių ateinančiais metais.

Svarstydama kūrinijos apsaugos temą, Europos vyskupų konferencijų taryba laikėsi etinio subalansuoto palaikymo principo, nurodančio integralios žmogiškosios plėtros būdus, neatšaukiamai išreiškiant tikrą atsakomybę dėl kūrinijos. Subalansuoto palaikymo principas nusipelno deramos vietos krikščioniškojoje socialinėje etikoje, kadangi jis atskleidžia naujas dialogo tarp Bažnyčios, politikos ir visuomenės apimtis. Šis principas reikalauja pavyzdinio veikimo tiek individualių krikščionių gyvenime bei ekonominėje veikloje, tiek Bažnyčios administravime, tiek bendroje politinėje atsakomybėje siekiant atitinkamų pasaulio ekonomikos reformų.

Tuo pat metu ir Bažnyčios gyvenime reikia labiau atkreipti dėmesį į atsakomybę dėl kūrinijos. Europos vyskupų konferencijų taryba siūlo įvesti ir plėtoti kol kas dar naują Kūrinijos dienos tradiciją – padėkos už derlių ar kurią kitą dieną laikotarpiu tarp rugsėjo pirmosios ir Šv. Pranciškaus dienos minėjimo. Sekmadienio apsauga nustato ribas vien tik į produkciją nukreipto darbo sampratai ir iš esmės prisideda prie subalansuoto palaikymo kultūros.

Visuotinis CCEE susirinkimas ypač pasveikino Vidurio Europos katalikų susitikime kilusį projektą „Kristus, Europos viltis”. Šio projekto iniciatorius yra kardinolas Christoph Schönborn. Projektas apima evangelizacijos temas ir bendrą Bažnyčių bei visuomenės atsakomybę. Projektas bus vykdomas 2003–2004 metais, aštuonių Vyskupų konferencijų (Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Austrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos).

Šeštadienį, spalio 5 d., susirinkimo delegacija, vadovaujama CCEE pirmininko vyskupo Amédée Grab OSB, aplankė Sarajevo tarpreliginę tarybą. Tarpreliginei tarybai vadovauja Bosnijos ir Hercegovinos musulmonų bendruomenės vadovas Reisu-I-ulema Dr. Mustafa Ceric.

Kitas CCEE susirinkimas kardinolo Audrio Bačkio kvietimu vyks 2003 m. spalio 2–5 d. Vilniuje.

Visuotinis CCEE susirinkimas baigėsi iškilmingomis Mišiomis Sarajevo katedroje, gausiai dalyvaujant tikintiesiems.