„Bažnyčios žinios“. 2002 lapkričio 15, Nr. 21. <<< atgal į numerio turinį


Vidinio išgydymo seminaras Marijampolėje

Spalio 22 d. Palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijoje Marijampolėje lankėsi svečias iš Belgijos Josephas Bastinas. Tai  pasaulietis, besidarbuojantis dėl Naujosios evangelizacijos Europoje. J. Bastinas daug metų dirbo gamykloje, įvairiose įstaigose, viešbutyje, tarnavo kareiviu Belgijoje, Vokietijoje. Po to dvylika metų studijavo filosofiją ir teologiją katalikiškame Louvaino universitete; buvo asistentas Jean Vanier „Arkos“ bendruomenėje Prancūzijoje; dėstė tikybą vidurinėje mokykloje; aštuonerius metus praleido kaip atsiskyrėlis Tiberiados brolijoje; formavo evangelizacinę komandą Rafaelio centre Briuselyje. J. Bastinas daugiau nei dešimt metų nuolat lankosi Lietuvoje ir Latvijoje, liudydamas žmonėms Dievo darbus savo gyvenime ir taip kviesdamas kitus kasdienybėje atpažinti to paties mylinčio Dievo artumą.

Šį kartą Marijampolės kunigų seminarijos klierikams J. Bastinas kalbėjo apie vidinį išgydymą. Prelegentas pavyzdžiais iš asmeninės ir sutiktų žmonių patirties atskleidė, kaip žmogų sukausto vaikystėje giliai įsirėžę neigiami išgyvenimai. Taip išmokstama slėpti gilias dvasines žaizdas, paneigiant savo poreikius ir gyvenant pagal kokį nors modelį, pavyzdžiui, „būsiu geras, jei visada padėsiu kitiems, daug padarysiu, tobulai atliksiu visas pareigas, visada būsiu linksmas, stiprus ir t. t.“ Pasak J. Bastino, žmogus tampa panašus į sandariai užkimštą tuščią butelį, kuris nė kiek neprisipildo, net ir būdamas Dievo meilės jūroje. Vidinis išgijimas iš tokios būsenos dažnai būna ilgas procesas. Yra svarbu pripažinti savo žaizdą, tačiau būtina atrasti daugybę Dievo meilės ženklų savyje ir aplinkoje. Taip pat būtina atleisti žmonėms, iš kurių patirtos skriaudos, ir pagaliau atleisti sau pačiam. J. Bastinas pabrėžė, kad šiam atleidimui būna per maža vien žmogaus pastangų: čia gelbsti malda, kai apsisprendžiama atleisti kartu su Jėzumi ir dėl jo. Šventajame Rašte yra žodžiai, tinkami visoms vidinėms ligoms gydyti. Svarbu, kad žmogus jais melstųsi ir lauktų atoveiksmio. Kai paspaudžiamas durų skambutis, nenubėgama šalin, bet laukiama, kol šeimininkas jas atvers, jei reikia – skambinama dar kartą. Panašiai ir maldoje reikalingi tokie trumpi „skambučiai“ ir laukimas.

J. Bastinas Marijampolėje dar aplankė 6-ąją vidurinę mokyklą, Šeimų maldos grupę, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų namus.

-apn-

© „Bažnyčios žinios“