Bažnyčios žinios. 2002 lapkričio 15, Nr. 21. <<< atgal
į numerio turinį
Paminėtas Lietuvių katalikų mokslo akademijos 80-metis
Spalio 25 d. Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) paminėjo savo 80 metų jubiliejų. Minėjimas prasidėjo Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, kur šv. Mišias koncelebravo vysk. J. Boruta SJ, kiti kunigai. Po šv. Mišių bažnyčios salėje, dalyvaujant Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariams, miesto visuomenei, dvasininkams, buvo surengta konferencija, kurią vedė Vilniaus skyriaus pirmininkas dr. N. Kitkauskas.
Konferenciją pradėjęs vysk. J. Boruta SJ pabrėžė Akademijos svarbą Bažnyčios ir tautos gyvenime. Pagrindinį pranešimą LKMA genezės akcentai skaičiusi dr. A. Vasiliauskienė apžvelgė LKMA ištakas. Pranešime buvo akcentuota XIX a. pabaigos XX a. pradžios lietuvių katalikų intelektualų, siekusių mokslo Rytuose ir Vakaruose, veiklos svarba, apibūdinta LKMA įsteigimo priešistorė ir reikšmė tarpukario Lietuvoje. Nemažai dėmesio skirta LKMA atkūrimui pokario metais išeivijoje. Per 36 LKMA veiklos metus išeivijoje buvo įkurta 12 skyrių, išleistos 52 pavadinimų knygos, surengta 11 suvažiavimų, įsteigti stipendijų ir leidinių fondai ir t. t. Prelegentė taip pat pažymėjo prof. A. Liuimos SJ, vysk. V. Podolskio, dr. St. A. Bačkio veiklos svarbą plėtojant LKMA veiklą išeivijoje bei prof. A. Liuimos SJ ir vysk. J. Borutos SJ, kitų katalikų didelius nuopelnus atkuriant LKMA 1990 metais Lietuvoje. Pranešime minėti nūdienos LKMA laimėjimai ir aktualijos. Konferencijoje akademikas prof. A. Tyla kalbėjo apie LKMA veiklos perspektyvas.
Spalio 26 d. LKMA jubiliejus paminėtas ir Kauno VDU Katalikų teologijos fakultete. Po šv. Mišių, kurias fakulteto koplyčioje koncelebravo kun. A. Jegelavičius, kun. A. Žukauskas ir mons. V. Kazlauskas, LKMA bendruomenę ir jos svečius pasveikinęs arkiv. S. Tamkevičius sakė: Norėtųsi, kad LKMA ir šiandien būtų matomas ir girdimas mokslo ir tikėjimo centras, net Bažnyčios balsas, garsiai kalbantis aktualiais Bažnyčios klausimais.
Apžvelgdamas LKMA veiklos kelią, dr. M. Bloznelis pažymėjo, kad LKMA pirmuoju jos gyvavimo laikotarpiu iki 1940 m. galima laikyti mokslininkų, inteligentijos ugdymo laiku, tuo tarpu išeivijoje atkurta Akademija, nors ir susidūrė su trimis opiausiomis, t. y. pasaulėžiūros, tautiškumo ir savosios egzistencijos prasmės, problemomis, subrandino gausų mokslo leidinių derlių. Pasak dr. M. Boznelio, 1990 m. sugrįžus LKMA į Lietuvą, vėl opiais, kaip ir pirmaisiais Akademijos gyvavimo metais, tapo Rytų Vakarų kultūrų ir Rytų Vakarų santykių ir kt. klausimai. Šiandien, įvertinus LKMA nueitą kelią ir jos nuopelnus rengiant intelektualinį elitą, gilinant krikščionišką orientaciją ir telkiant mokslininkus, norisi tikėti, kad tai pasitarnaus ir dabartiniams jos nariams, sakė pranešėjas.
Prof. E. Aleksandravičius apžvelgė LKMA vaidmenį vakar ir šiandien, kalbėjo apie jos atsiradimo ištakas ir reikšmę išeivijoje, akcentuodamas vysk. A. Baranausko kvietimą gilintis į įvairias mokslo sritis, kan. A. Jakšto nuopelnus suvienijant katalikiškas ir pasaulietines mokslo draugijas. Anot prelegento, šiandien, kai mokslo ir kultūros baruose jaučiamas pragmatizmas, nutylima klasikinės kultūros dalykai, mažai kalbama apie kultūrinės civilizacijos vertę, neugdomas universalaus išsilavinimo humanistinės kultūros žmogus, LKMA misija skatinti visuomenę ginti žmogiškąsias vertybes pabrėžiant tautiškumą ir katalikiškumą.
Dr. A. Raškinis, įvardijęs LKMA kaip profesionalią katalikų bendriją, mokėjusią
skaityti laiko ženklus ir suvokusią savo atsakomybę už Bažnyčią ir tautą, apibūdino
jos šiandienės veiklos užduotis: pasaulietine kalba perteikti vertybines teologines
doktrinas, prisidėti prie gyvybės vertės suvokimo ugdymo, saugoti žmogaus garbę
ir orumą bei šeimos kaip tautos pagrindo instituciją. Prelegentas taip pat akcentavo
žmogaus laisvės svarbą informacinių technologijų plėtros visuomenėje, atkreipė
dėmesį į jaunų katalikiškos pakraipos mokslininkų telkimą dirbti Bažnyčios ir
tautos labui.
-jp-