„Bažnyčios žinios“. 2002 lapkričio 28, Nr. 22. <<< atgal į numerio turinį

Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai Vilniuje

Lapkričio 9–17 d. Vilniuje vyko tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai.

Lapkričio 9 d. per iškilmingą atlaidų atidarymą Aušros Vartų koplyčioje Mišias aukojęs ir pamokslą sakęs vysk. J. Tunaitis kalbėjo apie žmogaus dvasinio kilnumo svarbą jo savivertei. Žmogus turi gyventi ir trykšti dvasine energija, ir tik dvasinis kilnumas padaro žmogų vertingą. Vysk. J. Tunaitis, remdamasis šv. M. Goretti pavyzdžiu, kaip vieną gražiausių dvasinės stiprybės apraiškų nurodė skaistumą. „Dievas mus tiek pagerbs, kiek gerbsime save patys. Jei, eidami keliu, saugojame rūbus, net batus, nenorėdami išsipurvinti, tai dar labiau turime saugoti savo kūną ir sielą nuo nuodėmės purvo”, – sakė vyskupas. Pasak ganytojo, tik skaisčios, švelnios, jautrios dvasios žmogus yra „tikras Marijos vaikas, žemės ir dangaus brangi puošmena”.

Lapkričio 10-ąją, pirmąją Globos atlaidų dieną, sumos Mišias Šv. Teresės bažnyčioje už mokytojus ir katechetus aukojo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus ir Lietuvos katechetikos centro direktorius kun. Vidmantas Balčaitis.

Vakarinės šv. Mišios buvo skirtos bažnyčių statytojams ir restauratoriams. Prieš Mišias Pastoracijos centre vyko bažnyčių statytojų ir restauratorių vakaras. Jame įžangos žodį taręs kardinolas A. J. Bačkis kvietė menininkus ir statytojus kurti harmoniją, stengtis išreikšti begalinį Dievo grožį, didinti jo garbę bei šlovę ir taip prisidėti prie žmonių dvasios atsigęžimo į Dievą. Kardinolas akino vadovautis Vatikano II Susirinkimo nutarimais, atminti, jog sakralinių pastatų statyba yra „susijusi su savotišku šventu Kūrėjo sekimu ir su kūryba, skirta katalikų kultui, tikinčiųjų dvasiniam ugdymui, jų pamaldumui bei religingumui” (SC 127).

Apie sakralinę architektūrą ir meną, bažnytinės administracijos, bendruomenių ir menininkų santykį kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas architektas K. Pempė. Verslininkas, Kauno technologijos universiteto dėstytojas Remigijus Savickas, remdamasis fokoliarų judėjimo dvasingumu, nusakė vertybes versle. Kun. Vytautas Rapalis, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas ir Visagino šv. Pauliaus bažnyčios statytojas, pasidalijo patirtimi apie bendruomenės kūrimą, bažnyčios statybą, mecenatų paieškas. Vakaro metu susirinkusieji aptarė leidinio apie šiuolaikinę sakralinę architektūrą ir dailę būtinybę. Buvo žiūrimos skaidrės, susitikimo dalyviai susipažino su Pastoracijos centre atidaryta šiuolaikinės sakralinės architektūros Lietuvoje dokumentacijos paroda. Baigiamajame žodyje Šv. Teresės bažnyčios klebonas ir šio renginio idėjos autorius kun. E. Rydzikas išreiškė viltį, kad šį susitikimą pratęs kiti. Šv. Mišias Šv. Teresės bažnyčioje aukojo vyskupas J. Tunaitis, melsdamas Dievo palaimos ir Švč. Mergelės Marijos globos bažnyčių statytojams. Koncelebravo kunigai Hans-Friedrichas Fischeris, Kęstutis Latoža, Vytautas Rapalis, Romualdas Zdanys, Algis Vaickūnas.

Lapkričio 11 d. į Vilnių prašyti Švč. Dievo Motiną pagalbos ir užtarimo atvyko žemaičiai. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas dr. J. Boruta SJ ir gausus iš Telšių vyskupijos atvykusių kunigų būrys. Koncelebracijai vadovavo ir pamokslą pasakė vysk. J. Boruta SJ. Per pamokslą Telšių vyskupijos ganytojas kalbėjo apie Švč. M. Marijos garbinimą Lietuvoje. Vyskupas priminė susirinkusiems tikintiesiems vysk. A. Baranausko ir vysk. V. Borisevičiaus sąmoningą dalyvavimą maldingose kelionėse į Žemaičių ir Lietuvos šventoves. „Šių vyskupų meilė Marijai dar kartą mus tepamoko, kad reikia atsiduoti Dievui ir vykdyti Jo valią taip, kaip ją vykdė Švč. M. Marija”, – sakė baigdamas savo pamokslą vysk. J. Boruta SJ. Šv. Mišių metu giedojo Telšių kunigų seminarijos choras.

Po Mišių Aušros Vartų parapijos salėje vilniečiai susitiko su vysk. J. Boruta SJ, Telšių kunigų seminarijos vadovybe bei auklėtiniais. Seminarijos rektorius kan. bažn. t. dr. A. Genutis susirinkusiesiems kalbėjo apie seminarijos paskirtį, priminė istoriją, mons. teol. dr. St. Brazdeikis visus kvietė atvykti į Žemaitiją ir pagarbinti Žemaičių Kalvarijoje esančią Dievo Motiną. Pilnutėlėje salėje klierikai parodė savo atsivežtą meninę programą, bendravo su šios parapijos tikinčiaisiais. Po to giedoti Žemaitijoje labai pamėgti Kalvarijos Kalnai.

Lapkričio 12 d. šv. Mišios aukotos maldos apaštalavimo intencijomis. Pamokslą sakęs kun. L. Virbalas aiškino tikintiesiems, kas yra maldos apaštalavimas, kaip galima paremti Bažnyčios misijas pasiliekant savo namuose, sergant ar nešant nelengvą kasdienybės kryžių ir pan. Po Mišių bažnyčios požemio koplyčioje kun. L. Virbalas pasakojo apie Marijos pėdsakus Šventojoje žemėje.

Kitą dieną Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaiduose buvo meldžiamasi už Bažnyčios ganytojus. Mišių koncelebracijai Šv. Teresės bažnyčioje vadovavo kardinolas A. J. Bačkis, koncelebravo vysk. J. Tunaitis ir kelios dešimtys kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Per pamokslą kardinolas kunigus pavadino savo artimiausiais broliais ir pagalbininkais sielovadiniame darbe, o tikinčiuosius prašė nuoširdžiai melstis už juos, nes mes „visi einame Jėzaus nurodytu keliu ir turime būti vieningi”. Kardinolas prisiminė, kad beveik prieš mėnesį, spalio 16 d., Romoje popiežius Jonas Paulius II kardinolo prašymu suteikė palaiminimą visiems Lietuvos tikintiesiems. Tą dieną Šventasis Tėvas paskelbė rožinio metų pradžią ir kvietė viso pasaulio tikinčiuosius kartu su Marija kontempliuoti Jėzaus veidą. „Būkime ištikimi Šventajam Tėvui, – ragino kardinolas, – priimkime jo kvietimą šiais metais dažniau kalbėti rožinį svarbiausiomis intencijomis: už taiką pasaulyje ir už šeimas. Atsiverkime rožinio maldai, kad ji vėl klestėtų mūsų gyvenime, šeimose ir bažnyčiose.”

Vakare buvo meldžiamasi už dvasinius pašaukimus. 18 val. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai meldėsi Aušros Vartuose, o 19 val. šventė Eucharistiją Šv. Teresės bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Gintaras Grušas, koncelebravo dvasios tėvas kun. Kęstutis Dailydė, ugdytojai kun. Robertas Šalaševičius, kun. Albertas Bortiak.

Lapkričio 14-oji buvo skirta pašvęstojo gyvenimo institutų nariams. Konferenciją „Kaip tapti Marija” Pastoracijos centre vedė brolis kun. Severinas Holocheris OFM. Po to buvo švenčiamos Mišios, Aušros Vartuose giedama Marijos litanija, adoruojamas Švenčiausiasis Sakramentas. Po pietų melstasi už vaikus ir jaunimą.

Lapkričio 15 d. vakare melstasi pagarbos gyvybei intencija. Šv. Mišiose dalyvavo Vilniaus arkikatedros maldininkai, Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė kun. Ričardas Doveika: „Gyvename visuomenėje, kuri išprievartavo meilę, išsityčiojo iš jos; visuomenėje, kurioje įstatymais bandoma spręsti, kada žmogui gimti ir kada mirti”, – sakė kun. Ričardas Doveika, pabrėždamas, kad tik šeimoje išmokstama tarnauti gyvybei.

Lapkričio 16 d. 11 val. šv. Mišių už šeimas koncelebracijai vadovavęs ir pamokslą sakęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas kalbėjo apie skyrybų daromą žalą vaikams ir jų sunkius padarinius suaugusiems. Vysk. J. Kauneckas pateikė statistinių duomenų apie išsiskyrusias šeimas Lietuvoje ir pasakojo apie savo pastoracinio darbo patirtį su patyrusiais skyrybas vaikystėje. Pamokslininkas pabrėžė maldos svarbą šeimos gyvenime: šeimos, kurios kartu meldžiasi, skiriasi 12 kartų mažiau. Atlaiduose besimeldžiančias šeimas vyskupas kvietė „skleisti šviesą, kad ir esantys tamsoje ją pamatytų, kad mūsų tauta pakiltų iš nuodėmių tvano”.

Lapkričio 17 d. rytą Aušros Vartų koplyčioje baigiamąsias atlaidų Mišias aukojo kardinolas A. J. Bačkis, koncelebravo apaštališkasis nuncijus Lietuvoje P. S. Zurbriggenas, svečias arkiv. J. L. Barraganas, arkiv. T. Kondrusiewiczius, visi Lietuvos vyskupai. Per pamokslą kardinolas A. J. Bačkis akcentuodamas Mergelės Marijos motiniškumą, per kurį atsiskleidė visas jos moteriškas grožis, sakė:

„Didžiausia žmogiška vertybė – gyvenimas ir gyvybė. Šių dienų visuomenei jau sunku suprasti ir priimti šią neįkainuojamą dovaną, gaunamą iš Dievo rankų. Katalikų Bažnyčia nuolat kartoja pamatinę tiesą – žmogus nėra savo ir kitų gyvenimo savininkas, gyvybė yra neliečiama nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties. Daugeliui šis Bažnyčios skelbimas yra nepriimtinas. Jie užsikemša ausis ir nenori girdėti, kad motinos įsčiose užsimezgusi gyvybė yra Dievo šaukiama išvysti pasaulį. Kiek daug dalykų pasaulyje liko nesukurta, neatrasta, nepadaryta vien todėl, kad moteris neleido gyventi savo vaikui – žmogui, kuriam Dievas skyrė misiją žemėje. Moteris darydama abortą nužudo ne tik savo vaikelį, bet nužudo ir savo motinystę. Ar ji tampa laimingesnė? Šių dienų ligos, baisi depresija ir siaubingi savižudybių mastai rodo, kad nedaug tėra laimės ten, kur žmogus kito sąskaita bando ją pats susikurti. Net gamtos gyvenimą valdo tam tikri dėsniai, kuriuos pažeidus įvyksta ekologinė katastrofa. Ką jau kalbėti apie žmogaus gyvenimą. Nejaugi šių dienų nelaimės, kaip antai AIDS, narkomanija, iširusios santuokos, prekyba žmonėmis, mums nešaukia apie grėsmę, paliečiančią tiek daug žmonių? Ar skriaudžiami ir nemylimi vaikai mums nesako, kad Lietuvoje jau baigia išnykti motinystės pagarba ir supratimas?”

Baigdamas pamokslą kardinolas ragino melsti tikėjimo, vilties ir meilės visoms motinoms: „Šimtai maldininkų kasdien ateina prie Dievo Motinos Marijos paveikslo prašyti malonių. Ko mes daugiausia prašome? Kokių malonių labiausiai reikia mūsų tautai? Atsakymas yra vienas – labiausiai mums reikia tikėjimo, vilties ir meilės. Šių malonių ypač reikia mūsų motinoms. Tik tvirtai stovėdamos ant tikėjimo uolos, su viltimi žvelgdamos į ateitį, jos su meile priims kūdikį ir jį augins misijai, kurią Dievas jam skyrė atlikti žemėje”.

-sm, dss- v

© „Bažnyčios žinios“