Bažnyčios žinios. 2002 lapkričio 28,
Nr. 22. <<< atgal
į numerio turinį
Vilniuje svarstyta apie atlaidų įprasminimą didmiesčio sąlygomis
Lapkričio 12 d. Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų proga Vilniaus arkivyskupijos Pastoracijos centre buvo surengtas pokalbis su žiniasklaidos darbuotojais. Susitikime su žurnalistais dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kun. Vaclovas Aliulis MIC, mons. Edvardas Rydzikas, kun. Julius Sasnauskas OFM ir Vytautas Ališauskas, susitikimą vedė dr. Paulius Subačius. Susitikimo tema: Atlaidai šiuolaikiniame mieste: pragiedrulis ar trukdis.
Įžanginį žodį tarė vienas iš susitikimo iniciatorių, Šv. Teresės ir Aušros Vartų parapijų klebonas mons. Edvardas Rydzikas. Jis trumpai papasakojo stebuklingojo Švč. M. Marijos paveikslo istoriją, akcentuodamas, kad į Aušros Vartus pasimelsti atvyksta ne tik katalikai lietuviai bei lenkai, bet ir stačiatikiai. Kun. V. Aliulis MIC apžvelgė sekuliarėjančios visuomenės apraiškas, ragino plačiau pasvarstyti apie religinio gyvenimo atspindėjimą žiniasklaidoje. Jis taip pat nusakė Gailestingosios Motinos Marijos šventės prasmę.
Katalikų radijo programas rengiančios Mažosios studijos vadovas kun. Julius Sasnauskas OFM pasidžiaugė neformalia ir diskusine susitikimo tema, neapsiribojant demonstratyviu Bažnyčios ir žiniasklaidos bendradarbiavimo deklaravimu. Jis pasidalijo savo, kaip kunigo ir publicisto, įžvalgomis bei asmeniniais išgyvenimais. Pasak kun. J. Sasnausko, praktikuojantiems katalikams atlaidai tampa dvasinio gyvenimo periferija, nes galimybė priimti Komuniją ar išgirsti įspūdingą pamokslą nebesiejama tik su atlaidų proga. Nebeliko ir sovietų laikotarpiu buvusio motyvo protesto komunistinei ideologijai. Kun. Sasnauskas sakė, kad neverta varžytis su miesto valdžios organizuojamomis šventėmis, nes nepavyks jų nukonkuruoti. Jis siūlė pasinaudoti atlaidų progomis ugdant istorinį ir kultūrinį plačiosios visuomenės pažinimą. Pasak jo, krikščioniškojo paveldo pažinimas gali tapti vienijančiu veiksniu Europos integracijos procese. Aušros Vartų šventovė yra ir ekumeninis veiksnys. Pasidalijęs asmeniniais išgyvenimais Šiluvos atlaidų metu kun. J. Sasnauskas abejojo: vargu ar šiuolaikiniam žmogui religiniai išgyvenimai taps masiniu reiškiniu.
Filosofas Vytautas Ališauskas teigė, jog neverta stengtis reklamuoti atlaidų kaip patrauklaus renginio. Jis taip pat minėjo, kad anksčiau atlaidų suvokimui ypač svarbi buvo skaistyklos samprata. Pasak jo, šiuolaikiniam žmogui nelengva suvokti teologinį atlaidų aiškinimą kaip laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimą. Vis dėlto išlieka ta pati atlaidų idėja gausus tikinčiųjų susibūrimas yra regimas Bažnyčios vienybės ženklas. Ypač mažesniuose miesteliuose atlaidai realiai tampa parapijos švente.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis apžvelgė atlaidus arkivyskupijos ganytojo žvilgsniu. Kardinolas sakė, kad atlaidų šventimo tokia forma, kokia ji išliko Lietuvoje, jam neteko patirti nei jaunystės metais Vakarų Europoje, nei vėliau darbuojantis pasaulio šalyse. Ganytojas akcentavo atlaidų šventimo bendruomeninio aspekto svarbą. Skatintina, kad tikintieji, susibūrę parapijų ar dekanatų grupėmis ir atitinkamai pasirengę, bendruomeniškai išgyventų atvykimą į atlaidus. Kardinolas A. J. Bačkis pabrėžė, kad lenkų katalikai daug aktyviau organizuoja maldingas keliones į Aušros Vartus. Šia proga Vilniaus arkivyskupas prisiminė ir kitas iniciatyvas, kuriomis stengėsi suburti miesto ir vyskupijos tikinčiuosius Dievo Kūno procesiją, Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelią. Pasak jo, į Devintinių procesiją įsitraukia daugiausia kelių parapijų tikintieji, o Kryžiaus kelią, jaunimui pradėjus organizuoti atskirą procesiją, eina daugiausia Arkikatedros parapijos žmonės. Ši patirtis rodo, kaip nelengva suburti visos arkivyskupijos ar miesto žmones.
Po to susitikimo dalyviai buvo pakviesti išsakyti savo numones ar užduoti rūpimus klausimus. Dr. Paulius Subačius siūlė atlaidų šventimą susieti su kultūriniais renginiais, pavyzdžiui, koncertais. Pasak renginio šeimininko, jau antrus metus organizuojančio Aušros Vartų atlaidus mons. E. Rydziko, perspektyvu stengtis budinti bei telkti atskiras visuomenės grupes. Anot jo, atlaidų šventimas ateityje turėtų tapti atskirų nedidelių socialinių ar profesinių grupių šventėmis.
Kardinolas A. J. Bačkis taip pat pasidalijo mintimi iš neseniai Sarajeve vykusio Europos vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimo: plėtojant sielovadą reikia kuo daugiau įvairių dvasinių centrų, bažnytinių judėjimų iniciatyvų, kita vertus, neatsisakoma parapijų sielovados. Kardinolas kaip siektiną pavyzdį minėjo Taize bendruomenės organizuojamus susitikimus, į kuriuos susiburia daugybė jaunuolių.
Po susitikimo visi dalyviai buvo pakviesti į Mišias Aušros Vartų koplyčioje, kurias, vadovaujami kardinolo A. J. Bačkio, koncelebravo susitikime dalyvavę kunigai. Homilijoje kardinolas siūlė apmąstyti tą dieną minėto šv. Juozapato liudijimą: kankinystę dėl krikščionių vienybės. Kardinolas prisiminė Aušros Vartuose vykusį susitikimą su Maskvos patriarchu Aleksijumi. Pagarba Dievo Motinai vienija katalikus ir ortodoksus, nepaisant dabartinių sunkumų šių Bažnyčių santykiuose.
-kl, jž-