„Bažnyčios žinios“. 2002 gruodžio 14, Nr. 23. <<< atgal į numerio turinį

Lietuviškai Biblijai – 400 metų

Lapkričio 27 d. Lietuvos visuomenė iškilmingai paminėjo lietuviškosios Biblijos 400 metų jubiliejų. Ta proga Lietuvos dailės muziejuje Prūsijos kultūros paveldo Slaptojo valstybės archyvo (Berlynas), Greifsvaldo Baltistikos instituto ir Lietuvių kalbos bei Lietuvos istorijos institutų iniciatyva atidaryta tarptautinė knygų paroda „Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas (1536–1602)”, kurioje pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas J. Bretkūno verstos Biblijos rankraštis – Senojo bei Naujojo Testamentų ir psalmių vertimai, taip pat Bretkūno postilių rinkinys ir jo susirašinėjimas su hercogu Georgu Frydrichu. Bibliją evangelikų liuteronų kunigas pradėjo versti 1579 m. (Evangeliją pagal Luką vertė iš Vulgatos, likusias knygas – iš Liuterio Biblijos) ir, nors slegiamas vargo, kamuojamas skolų, baigė šį didelių pastangų reikalavusį darbą 1590 m.

Prieš parodos atidarymą surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Prūsijos kultūros paveldo Slaptojo valstybės archyvo direktorius dr. Jürgenas Kloosterhuisas, to paties archyvo specialistas ir parodos kuratorius dr. Bernhartas Jähnigas, Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universiteto Baltistikos instituto direktorius prof. dr. Jochenas D. Range, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Ona Aleknavičienė ir parodos kuratorius dr. V. Dolinskas.

Atidarant parodą į gausiai susirinkusius filologus, istorikus, biblistus, dvasininkus ir svečius iš Vokietijos pirmasis kreipęsis Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. Budrys pabrėžė, kad Biblijos vertimas yra aukščiausias kultūros matas. „Šiandien pirmoji lietuviškoji Biblija ir kitos unikalios lituanistinės keturių šimtmečių vertybės pristatomos Lietuvos visuomenei kartu su tūkstančiais svarbiausių sakralinio meno kūrinių iš visų mūsų vyskupijų šventovių ir muziejų parodoje Krikščionybė Lietuvos mene”, – sakė muziejaus direktorius. Parodos atidarymo dalyvius pasveikino prezidentas Valdas Adamkus, kultūros ministrė Roma Dovydėnienė, svečiai iš Vokietijos. Lietuviškai į visus kreipęsis prof. dr. Jochenas D. Range akcentavo J. Bretkūno Biblijos vertimo reikšmę tiek lingvistikai, tiek ir krikščionybės plėtrai. Apie šio unikalaus XVI a. lietuviškos raštijos paminklo svarbą ne tik lyginamajai kalbotyrai, bet ir visai lietuvių tautos kultūrai kalbėjo ir kiti parodos atidarymo dalyviai.

Vakare Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusiame iškilmingame minėjime įžangos žodį taręs evangelikų liuteronų vysk. Jonas Kalvanas pabrėžė prieš 400 metų J. Bretkūno dėtas pastangas taisyti Dievo žodžiui kelią ir liudyti lietuviams „tikrąją šviesybę” gimtąja kalba. Pranešimą „Jonas Bretkūnas – asmenybė ir darbai” skaitė prof. dr. Jochenas D. Range. Apie J. Bretkūną ir baltų kultūrą kalbėjo Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. I. Lukšaitė. Už geriausius J. Bretkūno kūrybos tyrimus trims mokslininkams Lietuvos Respublikos garbės konsulas Vokietijoje Hansas Friedrichas Saure įteikė forumo „Pro Baltica” Hamburge įsteigtas premijas. Apdovanoti buvo ir moksleivių rašinių konkurso Biblijos tema laureatai. Ištraukas iš J. Bretkūno laiškų Prūsijos kunigaikščiui ir „Prūsų krašto kronikos” skaitė aktoriai I. Ciplijauskas, B. Gražys, V. Paukštė. L. Rėzos dainas giedojo VISI folkloro ansamblis, XVII a. kūrinius atliko kamerinis choras „Aidija”.

-sm, vm-

© „Bažnyčios žinios“