(KAP) Sausio 16 d. buvo paskelbta Tikėjimo mokslo kongregacijos nota dėl katalikų dalyvavimo politikoje. Tą pačią dieną Vatikano spaudos tarnyba išplatino Kelno arkivyskupo kardinolo Joachimo Meisnerio ir Bolonijos arkivyskupo kardinolo Giacomo Biffi komentarus. Po Vatikano II Susirinkimo pirmą kartą paskelbtas dokumentas, sistemingai nagrinėjantis temą apie katalikų angažavimąsi politikos srityje. Dokumente aiškiai akcentuojamas politinių partijų pliuralizmo principas.
Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris komentuodamas Vatikano dokumentą atkreipė dėmesį į tai, kad Bažnyčia palaiko pliuralistinę ir demokratinę visuomenės santvarką. Ši tvarka, pasak kardinolo, yra ideali aplinka politiniam krikščionių angažavimuisi. Bažnyčios idealas nėra fundamentalistinė teokratinė valstybė. Tuo pat metu kardinolas J. Meisneris įspėjo, jog nedera nutrinti pamatinių moralės normų. Yra tokių moralės principų, dėl kurių negalima derėtis. Katalikų Bažnyčia nereikalauja, kad valstybė vadovautųsi krikščioniškuoju mokymu; vis dėlto valstybė privalo pripažinti žmogaus kaip kūrinio tikrovę, taip pat iš to kylančias pamatines vertybes bei normas. Kardinolas Meisneris pabrėžė, jog demokratija privalo būti ideologiškai neutrali, tačiau ji negali būti neutrali atžvilgiu tų vertybių, kurios yra jos pačios pagrindas. Abejingumas pamatinėms vertybėms veda į demokratijos mirtį. Jei Bažnyčia pranašiškai neįspėtų dėl šio pavojaus, jai pačiai, panašiai kaip ir visuomenei, grėstų žlugimas.
Kardinolas Giacomo Biffi savo komentare iškėlė katalikiškosios kultūros indėlį, kuriant tikrąjį humanizmą.
Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris interviu Vatikano radijui paaiškino, kodėl dokumentas buvo paskelbtas būtent dabar. Pasak jo, vis labiau pastebimas pasaulėžiūrinis reliatyvizmas. Daugelis žmonių mano, kad neįmanoma pažinti tiesos, o reliatyvizmas esąs tikros demokratijos prielaida. Tokia galvosena nuosekliai veda prie įsitikinimo, jog apskritai nebėra jokių normų, o vienintelis orientyras yra daugumos nuomonė. Pasak kardinolo Ratzingerio, istorija jau parodė, kurlink veda toks reliatyvizmas, todėl pats laikas jį sustabdyti ir atkreipti dėmesį, kad pliuralizmas nėra tas pat, kas reliatyvizmas.
Savo komentarus paskelbė ir kiti Bažnyčios hierarchai.Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lehmannas šį tekstą pavadino svarbiu indėliu, prisidedančiu prie visuomeninio bei politinio katalikų liudijimo. Pasak jo, dokumente atkreipiamas dėmesys į pavojų, kad visuomenėje paplitęs kultūrinis pliuralizmas perkeliamas į moralinių principų sritį, kurioje vyksta erozija. Kardinolas teigė, jog dokumentu norėta sustiprinti moralinius pamatus, ypač žmogiškosios gyvybės pradžios ir pabaigos, santuokos ir šeimos, vaikų ir jaunuolių apsaugos, visuomeninio teisingumo bei taikos klausimais.
Tryro vyskupas Reinhardas Marxas komentavo Vatikano dokumentą kaip padrąsinimą katalikybe paženklintam politiniam angažavimuisi.
Dauguma Vokietijos politikų teigiamai komentavo spalio 16 d. paskelbtą
Tikėjimo mokslo kongregacijos notą dėl katalikų dalyvavimo politinėje veikloje.
CDU pirmininkės Angelos Merkel nuomone, dokumentas parodė, jog iš krikščioniškojo
tikėjimo tiesiogiai nekyla apibrėžta politinė programa.