Gairių paskirtis

Bažnyčios dokumentai įpareigoja netapatinti parapinės katechezės ir religinio ugdymo mokyklose, nes šios religinio ugdymo sritys vykdomos skirtingomis sąlygomis ir turi netapačius tikslus bei uždavinius. Tuo tarpu Lietuvoje daugiau kaip dešimtmetį nedarome žymesnio skirtumo tarp to, kaip ir kokie tikėjimo dalykai teikiami mokykloje, o kokie ir kaip – parapijose. Kai kur parapinė katechezė iš viso nevykdoma, manant, jog pakanka tikybos mokymo mokyklose, o kitur ji tetrunka vos porą savaičių ar pan. Mokyklose nepakankamai atsižvelgiama į vaikų bei jaunimo kultūros kontekstą (kurį derėtų evangelizuoti), tikyba per mažai siejama su kitais mokykloje dėstomais dalykais, nepritaikyta indiferentiškiems bei tikėjimo tiesomis stipriai abejojantiems mokiniams.

Siekiant, kad tikybos mokymas realiai atsižvelgtų į mokyklos situaciją ir ugdymą kreiptų Evangelijos linkme (BKV, 73), o parapinė katechezė kurtų gyvą ir sąmoningą tikinčiųjų bendruomenę, pateikiame šias gaires.

Katalikų tikybos dalykas

Katalikų tikybos dalykas mokykloje yra dorinio ugdymo disciplina, turinti tikslą supažindinti su tikėjimu ir į jį pakviesti kuo platesnę įvairaus lygmens vaikų ir jaunimo (o iš dalies ir tėvų bei mokytojų) auditoriją, tikėjimo šviesoje nagrinėjant egzistencinius, socialinius, etinius, kultūrinius klausimus ir siekiant ugdyti bent pradines prielaidas asmeniniam ryšiui su Dievu. Tai nėra rengimas sakramentams ar tiesioginis katekizmo mokymas. Čia derinamasi prie mokyklos darbo sąlygų ir formų, pasaulietinės aplinkos, kintančios auditorijos (nes mokiniai kasmet gali iš naujo rinktis tikybą arba etiką), kitų mokomųjų dalykų programų, kultūrinių ypatumų, siekiant visa tai nušviesti Kristaus Evangelija, į viską įdėti „evangelinio raugo“. Per tikybos pamokas tenka dirbti ne tik su tikinčia, bet ir su abejojančia, netikinčia ar net tikėjimui priešiška auditorija ir atsižvelgti į skirtingus požiūrius bei poreikius, „visiems tampant viskuo <…>, kad tik daugiau jų laimėtume“ (1 Kor 9, 19–23).

Parapinė katechezė

Parapinės katechezės tikslas yra atvesti katalikų tikėjimą priimti jau apsisprendusius ar norinčius jį geriau pažinti žmones į bendrystę su Jėzumi Kristumi ir į Bažnyčios bendruomenę. Todėl čia, remiantis tikinčiųjų bendruomene, teikiamos ir gilinamos tikėjimo tiesos, mokomasi maldos, rengiamasi sakramentiniam gyvenimui, ugdoma moralė ir skatinamas bendruomeninis šventimas, liudijimas bei gyvenimas. Katechezė vykdoma daugiau ar mažiau sakralioje aplinkoje, buria panašaus lygio ir brandumo auditorijas, siekiančias gilinti savo tikėjimą.

Tikybos mokymo ir parapinės katechezės ryšys

Nors tikybos dalyko mokykloje ir parapinės katechezės tikslai, uždaviniai, turinys ir sąlygos skiriasi, jų diferencijavimas nereiškia supriešinimo ar izoliacijos. Bažnyčios dokumentai pabrėžia šių dviejų religinio ugdymo formų ryšį ir tarpusavio papildomumą: tikybos pamokos kuria prielaidas parapinei vaikų ir jaunimo katechezei, nukreipia į ją, talkina jai, skleidžia jos patirtį mokykloje, palaiko ryšį su parapijos bendruomene.

Parapinė vaikų ir jaunimo katechezė remiasi mokykloje įgytomis žiniomis ir gebėjimais, visa tai gilina, skatina katechizuojamųjų liudijimą mokyklose, talkina mokykloms, bendrauja su jomis, kviečiasi vaikus, jaunimą, pedagogus, šeimas.

Rekomendacijos

Kad tiek tikybos pamokos mokykloje, tiek katechezė parapijoje siektų realių tikslų ir kiekvienas atliktų būtent savo paskirtį, rekomenduotinos tokios gairės šioms dviem ugdymo sritims diferencijuoti:

1. Vadovautis atskiromis katalikų tikybos mokymo mokyklose ir parapinės katechezės programomis, kuriose teikiamas skirtingas ugdymo turinys:

1.1. Koreguoti tikybos dalyko programų švietimo įstaigoms turinį taip, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas doriniams, socialiniams, egzistenciniams ir kultūros klausimams nagrinėti tikėjimo žvilgsniu, krikščioniškosios antropologijos pagrindams, kvietimui tikėti, įvairiais aspektais aptariant pagrindines krikščionybės tiesas kiekvienoje klasėje, pasaulio religijų apžvalgai, pabrėžiant tiesos pilnatvę katalikybėje, tarpdalykinei integracijai su etika ir kitais dėstomaisiais dalykais.

1.2. Parapinės katechezės programų turinyje akcentuoti rengimą sakramentams ir tikinčiųjų bendruomenės ugdymą per septynias esmines katechezės sudedamąsias dalis: Credo, liturgiją, krikščionišką moralę, maldą ir tris išganymo istorijos etapus (Senasis Testamentas, Jėzaus Kristaus gyvenimas ir Bažnyčios istorija).

2. Taikyti skirtingus ugdymo metodus:

2.1. Mokyklose akcentuoti aktyviuosius ugdymo metodus, taikomus per kitų dalykų pamokas: dorinių, socialinių, egzistencinių ir religinių problemų kėlimą, diskusijas, projektų rengimą, geruosius darbus ir kt., siekiant vesti moksleivius Jėzaus Kristaus išganymo plano pažinimo link.

2.2. Parapinėje katechezėje akcentuoti šiuos metodus: dalijimąsi tikėjimo patirtimi mažose grupelėse, laipsnišką ir sistemingą tikėjimo tiesų nagrinėjimą, bendruomeninį tikėjimo šventimą ir maldą, gyvenimą tikėjimu kasdienybėje ir artimo meilės darbus, ir kt.

3. Turėti atskiras mokymo priemones:

3.1. Mokyklose remtis Bendrąja ir individualiosiomis katalikų tikybos programomis, Bažnyčios ir valstybės patvirtintais vadovėliais, pratybų sąsiuviniais ir metodine medžiaga.

3.2. Parapinėje katechezėje naudotis Šventuoju Raštu, KBK, maldynais, giesmynais, įvairiais religiniais reikmenimis, taip pat katechezei specialiai pritaikytomis programomis bei metodine medžiaga.

4. Numatyti, jog tikybą mokykloje dėstyti ir parapinę katechezę vykdyti gali šie asmenys:

4.1. Mokykloje dirba katalikų tikybos mokytojas – pedagogas, turintis teologinę kvalifikaciją ir kanoninį siuntimą.

4.2. Parapinę katechezę vykdo vyskupas, klebonas ir Bažnyčios įgalioti katechetai, remiami parapijos bendruomenės.

5. Atsižvelgti, jog tikybos pamokos ir parapinė katechezė vykdoma skirtingose aplinkose:

5.1. Katalikų tikyba dėstoma mokyklose ir kitose švietimo įstaigose.

5.2. Parapinė katechezė vykdoma bendruomeninėje aplinkoje: bažnyčioje, parapijos namuose, krikščioniškuose centruose, tikinčiųjų namuose bei kituose tam tikslui tinkančiose vietose.

Raginame tiek kunigus, tiek tikybos mokytojus, tiek parapijų katechetus savo darbe vadovautis šiomis gairėmis.

Parengė darbo grupė prie Lietuvos Katechetikos centro


Patvirtino Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisija 


© „Bažnyčios žinios“