Garbiajam Broliui
Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Vilniaus Arkivyskupui Metropolitui

1. Labai vertinu Jūsų bendrystės ženklą – tai, kad Jūs leidžiate man dalyvauti džiugioje Jūsų Bažnyčios šventėje. Ji su giliu tikėjimu išgyvena dešimtąsias metines nuo mano apaštališkosios kelionės į Lietuvą, kur Apvaizdos man buvo leista lankytis 1993 metų rugsėjo 4–8 dieną.

Lietuvos krikščionių bendruomenei, vadovaujamai savo Ganytojų, nuoširdžiai dėkoju už jausmus, įkvėpusius šio įvykio prisiminimą. Noriu Jus patikinti, kad noriai savo dvasia vienijuosi su visų, dalyvaujančių šioje šventėje, džiaugsmu.

Širdingai sveikindamas Jus, noriu perteikti savo nuoširdžias mintis vyskupams ir kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, taip pat visiems tikintiesiems, kurie rengiasi maldingai dalyvauti šiame bažnytiniame įvykyje.

Man labai malonu prisiminti matytas vietoves ir sutiktus žmones, ypač Vilniuje, apsilankius Aušros vartų šventovėje ir Antakalnio kapinėse, taip pat Kaune. Iš naujo išgyvenu netoli Šiaulių, Meškuičiuose, taip pat jūsų tautos Marijos šventovėje Šiluvoje patirtus jausmus.

Įvairiais savo vizito momentais regėjau tikėjimu degančią bendruomenę, trokštančią priklausyti Kristui, besidžiaugiančią popiežiaus apsilankymu po daugelio ateistinio režimo metais patirtų kančių.

Su giliausiu malonumu atsimenu šiltus tikinčiųjų jausmus, širdingus pokalbius su tikinčiaisiais ir pasitikėjimo maldą, kuria drauge kreipėmės į Išganytojo Motiną.

2. Ar galėčiau nesijaudinti prisimindamas Kryžių kalną? Ši įtaigi vieta Lietuvos krikščionims primena visos tautos ugningą tikėjimo liudijimą, tautos, besiremiančios pagrindiniu Dievo meilės žmonijai simboliu – meile, iki galo apreikšta Jėzaus Kristaus kančia, mirtimi ir prisikėlimu. Tie kryžiai primena mums siaubingus išbandymus, kuriuos teko patirti lietuviams sunkiausiais istorijos laikotarpiais. Būtent tuomet prie Šiaulių stovintys kryžiai tapdavo neišsenkančiu vidinės galios šaltiniu, leidusiu toliau priešintis viliantis geresnės ateities.

Reikšminga yra ir tai, kad Kryžių kalnas yra netoli nuo vietos, kur Šiluvoje ant akmens pasirodė Marija, nurodydama tikintiesiems gyvenimo kelią. Švenčiausioji Mergelė, nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus Motina, per amžius stiprindavo savo vaikų tikėjimą, sutvirtindama tikėjimo tikrumą ir palaikydama ryžtą ginti tautinę tapatybę. Išties Lietuvos tikintieji gali įžvelgti, kad ji yra „nepaprastai iškili, visiškai ypatinga Bažnyčios narė, <…> tikėjimo ir artimo meilės provaizdis ir gražiausias pavyzdys, kurį Katalikų Bažnyčia, Šventosios Dvasios mokoma, gerbia sūnišku prisirišimu kaip mieliausią motiną“ (Lumen Gentium, 53).

3. Daugybės iššūkių, kuriuos tikintiesiems iškelia moderni visuomenė, akivaizdoje Kristaus mokiniai pasaulyje turi būti šviečianti šviesa ir pasūdanti druska. Tad šiandien krikščionys privalo drąsiai prisiimti įsipareigojimą naujajai evangelizacijai, praradusiems pirminę priklausymo Kristui prasmę grąžinti suvokimą, kad jie yra gyvi Naujosios Sandoros tautos nariai. Jūsų tautos minimas vizito dešimtmetis gali būti suvokiamas kaip krikščioniškos tautos kelio į šventumą vienas iš etapų. Tai „metas iš naujo ryžtingai pasiūlyti visiems šį aukštą įprastinio krikščioniškojo gyvenimo standartą: šia linkme turėtų vesti visas bažnytinės bendruomenės bei krikščioniškųjų šeimų gyvenimas“ (Novo millennio ineunte, 31).

Apaštališkojo vizito atminimas visiems Lietuvos tikintiesiems tebūna kvietimas pajausti Dievo gailestingumo artumą ir prašyti atleidimo už savo klaidas. Visuose liturginiuose minėjimuose tekyla maldos už save ir pasaulį, ypač už stokojančius ir praradusius viltį.

4. Garbusis Broli, Lietuva žengia keliu, grąžinančiu ją į didelę Europos šalių šeimą, kuriai ji visuomet priklausė. Neseniai minėjote karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines. Būtent jis suvienijo jūsų šalį su Kristaus kryžiumi ir troško, kad valstybė, gyvendama pagal krikščioniškus principus, dar glaudžiau įsilietų į Europos žemyną. Tai reikalauja, kad ir šiandien Lietuva nepamirštų savo krikščioniškosios tapatybės ir savo turtingų tradicijų ir gebėtų jomis prisidėti prie bendro žemyno paveldo. Tokios atsakomybės imtis ypač pašaukta katalikų bendruomenė, turinti spindėti ištikimybe Evangelijos mokymui ir degti uolia meile, vienijančia ją su Bažnyčia.

Širdingai linkiu, kad šių įvykių, liudijančių glaudų lietuvių tautos tikėjimo ryšį su Petro Įpėdiniu, prisiminimas tikinčiųjų bendruomenei taptų malonės ir meilės dovana. Tesidžiaugia Marijos širdis šventumo siekiais ir meilės iniciatyvomis, kuriuos Lietuvos tikintieji vykdys, matydami savo Motinos, Ligonių Sveikatos, švelnumą.

Su šiais jausmais, patikėdamas šią mylimą tautą galingajam Švenčiausiosios Mergelės užtarimui, siunčiu Jums, Garbusis Broli, Jūsų vyskupams, kunigams ir tikintiesiems ypatingą apaštališkąjį palaiminimą, kupiną nesibaigiančių dangaus malonių.

Vatikanas, 2003 m. rugpjūčio 28 diena

Jonas Paulius II

© „Bažnyčios žinios“