Prieš dešimtį metų šioje šventoje vietoje kartu su mumis meldėsi Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Tuomet jis mums kalbėjo: „Prie Marijos traukiąs pamaldumas, kuris šioje šventovėje toks nuoširdus ir garsus, tepaskatina sekti jos gyvenimu ir tikėjimu”.

Šiandien iš įvairių Lietuvos kampelių čia suplaukusios tikinčiųjų minios liudija, kad lietuviai išgirdo Šventojo Tėvo balsą, kad Šiluvos šventovė neprarado savo traukos bei žavesio. Ir šių dienų žmogus čia atranda Motiną, kuri Dievo Sūnaus yra mums dovanota nuo Kryžiaus. Motiną, kurios širdyje telpa visi mūsų džiaugsmai, skausmai ir viltys. Iš kur kyla toji amžina Marijos trauka? Kodėl visų kartų žmonės atranda joje vis naują ir naują tikėjimo, vilties ir meilės šaltinį?

„Marija”, – sakė Šventasis Tėvas lankydamas Šiluvą, – moteris, kuri ištarė „fiat” – „tebūnie”. Jinai nesvyruojančio tikėjimo moteris; „laiminga įtikėjusi” (Lk 1, 45), palaiminta, nes „klausėsi Dievo žodžio ir jo laikėsi” (plg. Lk 11, 28).

Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II gyvenimo kelionėje Marija užima ypatingą vietą. Jo pasirinktas šūkis „Totus Tuus” – „Visas Tavo” – liudija, kad popiežius Marijai patikėjo savo gyvenimą, kaip Tėvas Jai patikėjo savo Sūnaus Jėzaus Kristaus gyvenimą žemėje.

Sūniška Šventojo Tėvo meilė Marijai reiškiasi įvairiais būdais. Šiuos metus popiežius pavadino Rožinio metais ir praturtino visų laikų mėgstamiausią tikinčiųjų maldą dar viena nauja Šviesos dalimi. Apaštališkajame laiške apie šventąjį rožinį Šventasis Tėvas sako: „Aš pats nepraleisdavau nė vienos progos ragindamas dažnai kalbėti rožinį. Nuo pat vaikystės ši malda užėmė svarbią vietą mano dvasiniame gyvenime. Rožinis lydėjo mane džiaugsmo ir išmėginimo momentais. Jam aš patikėdavau daugelį rūpesčių. Jame visada rasdavau paguodos”.

Rožinio malda mus įveda į Evangeliją, kur kartu su Marija einame Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo keliais, sustojame prie svarbiausių Jo gyvenimo slėpinių, meldžiame Dievo Motinos pagalbos ir drąsos žengti Viešpaties parodytu keliu.

Rožinis yra nuostabus, jo forma byloja apie mus pačius. Kaip daug mažų karolėlių sujungia viena grandinėlė, taip ir mes tiesiame vienas kitam rankas tikinčiuosius vienijančioje maldoje. Rožinį galime kalbėti pavieniui, tačiau jį kalbame ir bendruomenėse. Rožinis yra ypač brangi šeimos malda. Šventasis Tėvas, kalbėdamas apie šeimą, sako: „svarbu įsipareigoti ir melstis dėl […] šeimos, visuomenės ląstelės, ideologiniame ir praktiniame lygmenyje vis labiau puolamos destruktyvių jėgų, verčiančių baimintis dėl šios pamatinės ir nepakeičiamos institucijos ateities, o kartu su ja – dėl visos visuomenės likimo. Platesniuose šeimos pastoracijos rėmuose rožinio atnaujinimas krikščioniškosiose šeimose siūlytinas kaip veiksminga pagalba, stabdanti niokojančius dabartinės krizės padarinius”.

Švenčiausioji Dievo Motina ne kartą savaip įvairiomis aplinkybėmis leido išgirsti jos motinišką rūpinimąsi ir raginimą melstis rožinio malda. Jos apsireiškimai Lurde, Fatimoje kvietė imti į rankas rožinį kaip pagalbos ir šventėjimo priemonę paguodos bei vilties ieškantiems žmonėms.

Marijos nuolankus „fiat“ leido Jėzui išvysti pasaulį. Jos įsiklausymas į Dievo valią ir ištikimas kasdienis gyvenimas padėjo Dievui regimu būdu reikštis žemėje. Šiandien mes esame kviečiami sekti Marija. Darydami gera, mes leidžiame Jėzui gimti. Per mūsų gerus darbus Jėzus ateina į šį pasaulį maitinti vargšų, guosti nuliūdusių, rūpintis sergančiais. Šventoji Dvasia, kaip anuomet Marijos gyvenime, šiandien mumyse nori įkūnyti Jėzaus gimimą, kad pasaulis matytų Dievo gerumą, gailestingumą ir Jo garbę. Tikėti Evangelija – tai priimti gerąjį Dievą ir patiems būti geriems.

Krikščionio uždavinys nėra lengvas. Dievas, gerai tai žinodamas, dovanojo mums savo Motiną, kuri pirmoji ėjo šiuo keliu. Ji ir šiandien yra šalia, ragindama mus imti į rankas jos meilės ginklą – rožinį ir sekti Dievo valios keliu. Šito iš mūsų laukia Dievas, šito trokšta Dievo Motina Marija, taip ragina mus Šventasis Tėvas, melsdamas Marijos užtarti mūsų tautą:

„Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos; paskatink visuomeniniame ir politiniame gyvenime vadovautis ne asmeniniu ar kolektyviniu egoizmu, bet meilės ir vienybės idealais.

Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį”.

© „Bažnyčios žinios“