Tikybos pamokų svarba mokinių, mokytojų, šeimų, visuomenės požiūriu
Europos vyskupų konferencija atlieka tyrimą, kuriuo nori nustatyti, kaip tikybos mokymas mokykloje vertinamas įvairiose Europos šalyse. Lietuvos katechetikos centras užsakė, kad Religijos studijų kolegija atliktų šį tyrimą Lietuvoje. Mūsų institucijai, rengiančiai tikybos mokytojus, tai yra labai svarbu, nes norime išsiaiškinti tikybos pamokų svarbą mokykloje.
Šiam tyrimui vadovavo Religijos studijų kolegijos mokslo skyriaus vedėja dr. Dalia Verbylaitė. Tyrimą atliko II kurso studentai: A. Šarauskaitė, R. Milašaukaitė, D. Vasiliauskienė, D. Gaizelienė, A. Bendikas, J. J. Meiglaitė, I. Spundzevičienė ir III kurso studentai: O. Kaminskienė, D. Grabauskienė, P. Dievaitis, R. Langaitis. Tyrimas atliktas 2006 m. rugsėjo lapkričio mėnesį.
Apklausos apie tikybos pamokų svarbą rezultatai
Ko tikisi moksleiviai iš tikybos mokymo mokyklose?
Apklausti 806 respondentai iš įvairių Lietuvos vietų. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad moksleiviai iš tikybos mokymo tikisi:
išmokti tikėjimo pagrindų 541 (67,12 proc.),
dvasiškai tobulėti 183 (22,7 proc.),
turėti tikybą kaip laisvesnę pamoką 42 (5,2 proc.).
Tačiau yra ir nieko nesitikinčių 34 (4,2 proc.),
neturinčių nuomonės 6 (0,74 proc.).
Dauguma respondentų per tikybos pamokas tikisi gauti tikėjimo pagrindus, kur kas mažiau dvasiškai tobulėti. Tačiau atsiranda ir tokių, kurie tikybos pamoką vertina kaip laisvesnę poilsio valandėlę. Juk pažymiai šioje pamokoje nerašomi. Kai kurie iš tikybos pamokų nesitiki nieko, neteikia tikybai jokios svarbos.
Ko tikisi mokytojai iš tikybos mokymo mokyklose?
Apklausoje dalyvavo 612 respondentų. Išsiaiškinus mokytojų nuomones paaiškėjo, kad jie iš tikybos mokymo tikisi:
tvirtų dorovinių pagrindų 282 (46,07 proc.),
dvasingumo 178 (29,08 proc.),
turiningų ir naudingų pamokų 76 (12,42 proc.),
charakterio ugdymo 54 (8,8 proc.),
Nieko nesitiki 16 (2,6 proc.),
neturi nuomonės 6 (0,9 proc.).
Dauguma mokytojų iš tikybos mokymo tikisi dorovės, dvasingumo, charakterio ugdymo, suteikdami tikybai ugdomąją funkciją. Tačiau keletas jų nieko nesitiki ar neturi jokios nuomonės. Tai galėtų būti skeptikai ar visiškai abejingi doroviniam ugdymui.
Kokius rezultatus duoda tikybos mokymas mokyklose mokytojų požiūriu?
Apklausoje dalyvavo 612 respondentų iš įvairių Lietuvos vietų. Atsakymai tokie:
tikybos mokymas duoda tvirtesnį tikėjimą 410 (67 proc.),
bendravimo įgūdžius 143 (23,4 proc.),
neturi nuomonės 38 (6,2 proc.),
neduoda jokių rezultatų 21 (3,4 proc.).
Taigi dauguma apklaustų mokytojų tikybos rezultatu laiko tvirtesnį tikėjimą, kiek mažiau bendravimo įgūdžius, o tai yra labai geras tikybos mokymo rodiklis. Nedidelė dalis mokytojų nemato jokių rezultatų. Vadinasi, tikybą vertina neigiamai, nematydami jokios dvasinės naudos. Panašiai tiek neturi savo nuomonės. Taigi yra abejingi tikybos mokymui.
Kokius rezultatus duoda tikybos mokymas mokyklose mokinių požiūriu?
Apklausti 806 respondentai iš įvairių Lietuvos vietų. Nuomonės pasiskirstė taip:
tikybos mokymas suteikia žinių apie Dievą 596 (74 proc.),
padeda atsipalaiduoti nuo psichologinio spaudimo 137 (17 proc.),
neduoda jokių rezultatų 45 (5,6 proc.),
neturi nuomonės 28 (3,4 proc.).
Dauguma mokinių tikybos pamokų rezultatu laiko žinias apie Dievą ir atsipalaidavimą nuo psichologinio spaudimo. Tai labai geras rezultatas, nes tikybos mokymo esmė ir yra suteikti žinių apie Dievą, stiprinti tikėjimą. Šie rezultatai yra panašūs į mokytojų. Vis dėlto yra mokinių, manančių, kad tikybos mokymas neduoda jokių rezultatų. Dar kiti neturi savo nuomonės.
Kuo tikybos mokymas prisideda prie bendrojo mokinių ugdymo mokyklose?
Apklausoje dalyvavo 1418 respondentų iš įvairių Lietuvos vietų. Respondentai atsakė taip:
tikybos mokymas prisideda prie bendrojo mokinių ugdymo tuo, kad
formuoja dorovines vertybes 686 (48,4 proc.),
padeda suvokti gyvenimo prasmę 264 (18,6 proc.),
moko bendrauti 234 (16,5 proc.).
Yra atsakiusiųjų, kad tikybos mokymas nedaro įtakos 134 (9,5 proc.),
neturi nuomonės 100 (7 proc.).
Dauguma respondentų teigia, jog tikybos mokymas prisideda prie bendrojo mokinių ugdymo, formuodamas dorovines vertybes, padėdamas suvokti gyvenimo prasmę, mokydamas bendrauti. Didžiausia svarba teikiama dorovinėms vertybėms, kurios kartu su religinėmis vertybėmis sudaro dvasingumo pagrindą. Tačiau yra manančių, kad tikybos mokymas neprisideda prie bendrojo mokinių ugdymo. Yra ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu.
Ar ir kaip tikybos mokymas gali padėti visapusiškai ugdyti mokinį kaip asmenybę?
Apklausoje dalyvavo 1418 respondentų. Taip atsakė 1108 (78 proc.), ne 310 (22 proc.).
Absoliuti dauguma respondentų teigia, kad tikybos mokymas padeda visapusiškai ugdyti mokinį kaip asmenybę. Vadinasi, šie respondentai mano, jog religija formuoja asmenybę. Vis dėlto yra manančių priešingai.
Kaip tikybos mokymas gali padėti visapusiškai ugdyti mokinį kaip asmenybę?
Apklausoje dalyvavo 1418 respondentų iš įvairių Lietuvos vietų. Į šį klausimą respondentai atsakė taip: tikybos mokymas gali padėti visapusiškai ugdyti mokinį kaip asmenybę, nes
padeda tobulėti 582 (41 proc.),
ugdo pasitikėjimą savimi 526 (37 proc.).
Tačiau yra manančių, kad tai trukdo ugdyti asmenybę 204 (14,5 proc.),
neturi nuomonės 106 (7,5 proc.).
Išsiskyrė dvi teigiamos nuomonės, jog tikybos mokymas gali prisidėti prie visapusiško mokinio kaip asmenybės formavimo, padėdamas tobulėti, ugdydamas pasitikėjimą savimi. Tačiau nemaža dalis respondentų mano priešingai arba neturi nuomonės.
Kokius rezultatus duoda tikybos mokymas mokyklose visuomenės požiūriu?
Apklausoje dalyvavo 1000 piliečių iš įvairių Lietuvos vietų. Išanalizavus respondentų atsakymus išsiskyrė tokios nuomonės:
tikybos mokymas mokyklose
vaikus priartina prie Dievo 401 (40,1 proc.),
išmoko moralinių vertybių 396 (39,6 proc.),
pratęsia šeimos tradicijas 161 (16,1 proc.),
padeda siekti karjeros 12 (1,2 proc.),
padeda susirasti bendraminčių 6 (0,6 proc.),
apsaugo nuo sektų įtakos 1 (0,1 proc.).
Tačiau 23 (2,3 proc.) respondentai iš tikybos mokymo nesitiki jokių rezultatų.
Nemaža visuomenės dalis mano, kad tikybos mokymas priartina prie Dievo, išmoko moralinių vertybių, pratęsia šeimos tradicijas. Atskirų asmenų nuomone, tikybos mokymas padeda siekti karjeros, susirasti bendraminčių, apsaugo nuo sektų įtakos. Pasitaiko manančių, jog tikybos mokymas neduoda jokių rezultatų.
Ar ir kodėl tikybos mokymas mokyklose prisideda prie visuomenės santykių stiprinimo ar jiems kliudo?
Apklausta 1000 respondentų iš įvairių Lietuvos vietų. Kad tikybos mokymas stiprina visuomenės santykius teigė 353 respondentai (32,3 proc.), neturi įtakos visuomenės santykiams 150 (15,0 proc.), turi įtakos iš dalies 497 (49,7 proc.).
Net apie pusę respondentų mano, kad tikybos mokymas tik iš dalies stiprina visuomenės santykius. Vadinasi, šie respondentai iki galo nesupranta religijos reikšmės visuomenei. Tuo tarpu apie trečdalis apklaustųjų puikiai supranta tikybos mokymo reikšmę visuomenei.
Kodėl tikybos mokymas mokyklose prisideda prie visuomenės santykių stiprinimo ar jiems kliudo?
Tikybos mokymas prisideda prie visuomenės santykių stiprinimo tuo, kad
daro visuomenę dvasingesnę 607 (60,7proc.),
padeda spręsti psichologines problemas 243 (24,3 proc.).
Tačiau 150 (15,0 proc.) nežino, ką visuomenės santykiuose keičia tikybos mokymas.
Dauguma respondentų mano, kad tikybos mokymas daro visuomenę dvasingesnę, kur kas mažiau jog padeda spręsti psichologines problemas. Apie penktadalis nežino, ką ši disciplina keičia visuomenės santykiuose, nesupranta religijos svarbos.
Ko tikisi šeimos, auginančios vaikus, iš tikybos mokymo mokyklose?
Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų iš įvairių Lietuvos vietų. Išanalizavus tyrimo duomenis nuomonės pasiskirstė taip: šeimos iš tikybos mokymo tikisi, kad vaikai
įgis žinių apie Dievą 300 (30,0 proc.),
išsiugdys teigiamus asmenybės bruožus 190 (19,0 proc.),
taps dvasingesni 150 (15,0 proc.),
ieškos gyvenimo prasmės 150 (15,0 proc.),
bus parengti priimti sakramentus 140 (14,0 proc.).
Vis dėlto dalis apklaustųjų iš tikybos pamokų nesitiki nieko 70 (7,0 proc.).
Taigi apie trečdalis šeimų iš tikybos mokymo tikisi, kad vaikai įgis žinių apie Dievą, kiek mažiau jog išsiugdys teigiamus asmenybės bruožus, taps dvasingesni, ieškos gyvenimo prasmės, pasirengs priimti sakramentus. Nedidelė dalis iš tikybos mokymo nesitiki nieko.
Tyrimo apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad tikybos mokymas Lietuvos mokyklose yra vertinamas optimistiškai.
Mokiniai iš tikybos pamokų tikisi tikėjimo pagrindų ir dvasinio tobulėjimo.
Mokytojai tikisi tvirtų dorovinių pagrindų, dvasingumo, turiningų ir naudingų pamokų, charakterio ugdymo.
Mokytojų požiūriu tikybos mokymas duoda tvirtesnį tikėjimą, bendravimo įgūdžius.
Mokiniai tikybos pamokų rezultatu laiko žinias apie Dievą ir atsipalaidavimą nuo psichologinio spaudimo.
Dauguma respondentų teigia, kad tikybos mokymas prisideda prie bendrojo mokinių ugdymo, formuodamas dorovines vertybes, padėdamas suvokti gyvenimo prasmę, mokydamas bendrauti.
Dauguma apklaustųjų mano, jog tikybos mokymas prisideda prie visapusiško mokinio kaip asmenybės formavimo, padėdamas tobulėti, ugdydamas pasitikėjimą savimi.
Visuomenė mano, kad tikybos mokymas priartina prie Dievo, išmoko moralinių vertybių, pratęsia šeimos tradicijas. Atskirų asmenų nuomone, tikybos mokymas padeda siekti karjeros, susirasti bendraminčių, apsaugo nuo sektų įtakos.
Net apie pusę respondentų teigia, kad tikybos mokymas tik iš dalies stiprina visuomenės santykius. Tuo tarpu apie trečdalis puikiai supranta tikybos mokymo reikšmę visuomenei.
Daugumos respondentų manymu, tikybos mokymas daro visuomenę dvasingesnę, beveik perpus mažiau teigia, jog padeda spręsti psichologines problemas. Maža dalis yra nežinančių, ką tikybos mokymas keičia visuomenės santykiuose.
Taigi apie trečdalis šeimų iš tikybos mokymo tikisi, kad vaikai įgis žinių apie Dievą, dar mažiau jog išsiugdys teigiamus asmenybės bruožus, taps dvasingesni, ieškos gyvenimo prasmės, pasirengs priimti sakramentus.
Dr. Dalia Verbylaitė