Meilės ir tiesos Karalius

Kristus Visatos Valdovas (Kristus Karalius)
2 Sam 5, 1–3; Kol 1, 12–20; Lk 23, 35–43

Kristaus Karaliaus šventė nepuoselėja triumfalizmo nuotaikų. Evangelijos skaitinyje belaisvis Karalius Kristus stovi priešais žemiškosios valdžios atstovą, Romos vietininką Poncijų Pilotą. Šio sekmadienio skaitinyje triskart užsimenama apie Kristų kaip karalių. Du kartus karalystės titulas tarsi pašaipiai nuslysta pro šalį. Tik vienas tiesiai atpažįsta tikrąją Jėzaus karalystę, tačiau jis pats yra pasmerktas nusikaltėlis.

Pirmi apie Kristaus karalystę prabyla Romos kareiviai, kurie veikiausiai buvo sirų tautybės ir priklausė egzekuciją vykdžiusiam daliniui. Jų akimis, karalius be valdžios nėra tikras karalius. Jo valdžia turėtų siekti bent tiek, kad jis galėtų padėti nors sau pačiam. Jei jis net to nesugeba, vargiai įsivaizduotina jo karalystė. Sirai kareiviai veikiausiai buvo girdėję apie žydų Mesijo stebuklingas galias ir turbūt jo prisibijojo. Jie provokuoja jį su išlyga: „Jei tu žydų karalius.“ Tačiau Nukryžiuotasis nesiekia įbauginti ir jėga nutildyti patyčias: „Kitus išgelbėdavo, tegul pats išsigelbi.“ Šios seniūnų patyčios primena Jėzaus gundymo sceną. Šuoliu nuo šventyklos šelmens velnias anuomet gundė pademonstruoti, jog Jėzus gali pats išsigelbėti. Tuomet žmonės juo patikėtų. Galime įsivaizduoti, kokią gundymų apimtį Jėzui teko pakelti ant kryžiaus.

Antroji užuomina apie Kristaus karalystę yra užrašas ant kryžiaus. Šis įrašas nurodė, kodėl Jėzus buvo pasmerktas myriop: „Šitas yra žydų karalius.“ Šiame įraše glūdi kelių sluoksnių pašaipos ir sarkazmo mišinys. Pilotas pats netiki tuo, kas parašyta, ir vis dėlto liepia palikti tą įrašą. Tai išoriškai ir formaliai pagrindžia jo nuosprendį. Mat pagal Romos baudžiamąją teisę pasmerktajam ant kaklo būdavo užkabinama lentelė su kaltės įrašu. Šiuo įrašu Pilotas drauge atkeršija už tai, kad žydų vyresnybė, pasitelkusi įaudrintą minią, privertė jį nusileisti. Pilotas labai gerai pažįsta savo administruojamą tautą. Jis žino, kad jie visi slapta viliasi, jog ateis jų Mesijas ir Karalius. Pilotas nori pažeminti žydus su visomis jų nelegaliomis svajonėmis apie Mesiją ir viltimis. Štai šis Mesijas apnuogintas miršta gėdinga vergo mirtimi. Šiuo kryžiaus įrašu Pilotas taip pat išreiškia nedviprasmišką grasinimą: toks likimas laukia kiekvieno, kuris išdrįs pasipriešinti Romos valdžios galybei, nors jis ir vadintųsi karaliumi. Net tokį „karalių“ pasieks galinga Romos ranka, ir jis turės mirti gėdingai apleistas.

Apsispręsdamas dėl įrašo Pilotas turėjo prisiminti ir pokalbį su Jėzumi per jo apklausą. Gal jis norėjo pademonstruoti visiems, kad Tiesos Karalius šiame realiame pasaulyje neturi jokių šansų? „Kas yra tiesa?“ – štai visi mato! Tiesa yra niekis, ji išnyksta kaip šio mirštančio Nukryžiuotojo atodūsis. Pilotui nepriimtina Jėzaus išsakyta karaliaus samprata. Pilotui karalius taip pat yra tik tas, kuris turi valdžią ir galią. Bejėgis karalius yra kaip mirštantis vergas. Tačiau čia Pilotas suklydo. Per šimtmečius prieš Karalių Kristų tiesos ir meilės vardan su džiaugsmu puolė ant kelių nepalyginamai daugiau žmonių negu prieš bet kurį žemiškąjį imperatorių.

Trečią kartą apie Jėzaus karalystę prabyla drauge su juo nukryžiuotas nusikaltėlis: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę.“ Tai sako toli gražu ne šventasis. Neaišku, ar jis buvo nubaustas dėl sunkaus nusikaltimo ar dėl politinio maišto organizavimo. Nesuprantama malone šiam žmogui buvo dovanota nuostabi įžvalga. Nepaisydamas prieš akis iškilusio vaizdo, jis vis dėlto išreiškia tikėjimą, kad Jėzus dar ateis su savo karalyste. Nusikaltėlis kreipiasi vien vardu: „Jėzau.“ Anuomet ant Kryžiaus vykusi Kristaus agonija tęsiasi žmonijos istorijoje. Galime melsti, kad mums būtų suteikta tokia maloninga įžvalga, leidžianti atpažinti tikrąją tiesą anapus klaidinančios akivaizdybės.

Jėzus pritaria nukryžiuoto nusikaltėlio žodžiams. Jis teisus, tikėdamas ateisiančia Kristaus karalyste. Ji ateis „dar šiandien“, ant kryžiaus. Karalius plačiai išskėstomis rankomis meilingai apkabina visą pasaulį patraukdamas jį prie savęs. Jis pakeltas nuo žemės baisiame Kryžiaus soste. Jis nenužengia nuo kryžiaus ir nesistengia pats sau padėti.

Į dangiškojo Tėvo namus Jėzus už rankos nusiveda drauge nukryžiuotą nusidėjėlį. Kokia nuostabi draugija – „su manimi“. Kas nori būti su Jėzumi, tam jau šiandien atsiveria dangaus vartai. Nusikaltėlis yra nusidėjusios ir išganytos žmonijos taiklus įvaizdis. Dangaus angelų akivaizdoje Jėzus nesigėdija puolusios žmonijos. Juk ir angelai džiaugiasi dėl kiekvieno pražuvėlio išgelbėjimo.

Kristaus Karaliaus švente pasibaigia liturginiai metai. Laukiame Kristaus, ateisiančio su savo karalyste. Jis ateis taip pat tikroviškai, kaip buvo pažemintas, kaip atėjo su Dievo žodžiu; jis taip pat ateis savo karalystės šlovėje.

parengė K.L.

© „Bažnyčios žinios“