Pelno logika neturėtų stelbti teisingo paskirstymo logikos
Ištrauka iš Benedikto XVI kalbos prieš 2007 m. rugsėjo 23 d. Viešpaties angelo maldą
< > Kristus, pasakodamas palyginimą apie vieną nesąžiningą, bet labai apsukrų prievaizdą, moko savo mokinius geriausio piningų bei materialinių turtų panaudojimo būdo, kurio esmė yra dalytis tuo su vargšais ir taip, puoselėjant Dangaus karalystės viltį, laimėti jų draugystę. Neteisingąja Mamona pasidarykite bičiulių, kad, kai jos nebeliks, priimtų jus į amžinąsias padangtes (Lk 16, 9).
Pinigai, kaip tokie, nėra neteisingi, bet jie žmogų gali labiau nei kas kita paskatinti užsisklęsti aklame egoizme. Tad svarbu atlikti savotišką ūkinių gėrybių konversiją: užuot naudojus jas vien savo interesams, būtina pagalvoti apie vargšų reikmes ir taip sekti pačiu Kristumi, kuris, kaip rašo šventasis Paulius, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą (2 Kor 8, 9). Atrodo paradoksalu: Kristus padarė mus turtingus ne savo turtu, bet savo neturtu, t. y. savo meile, akinusia jį dovanoti save mums visą.
Čia galėtų atsiverti platus ir sudėtingas svarstymų turto ir neturto tema laukas, apimantis ir pasaulinę plotmę, kurioje susiduria dvi ūkio logikos pelno logika ir teisingo gėrybių paskirstymo logika, kurios viena kitai neprieštarauja, jei tarp jų egzistuoja teisingas santykis. Katalikų socialinis mokymas visada tvirtindavo, jog pirmenybė teiktina teisingam gėrybių paskirstymui. Pelnas, savaime suprantama, yra teisėtas ir, laikantis saiko, būtinas ekonominei plėtrai. Jonas Paulius II savo enciklikoje Centesimus annus taip rašė: Dabartinėje įmonių ekonomikoje esama teigiamų aspektų, kurių šaknys yra žmogaus laisvė, besireiškianti, kaip daugelyje sričių, ir ūkyje (32). Toliau jis priduria, kad vis dėlto kapitalizmas nelaikytinas vieninteliu galiojančiu ūkio organizavimo modeliu (plg. ten pat, 35). Badas bei kritinė ekologinė padėtis leidžia vis aiškiau suvokti, jog pelno logika, kai paima viršų, sustiprina bei padidina netinkamą santykį tarp turtingųjų ir vargšų bei pražūtingą planetos išnaudojimą. Kai, priešingai, persvarą turi dalijimosi ir solidarumo logika, įmanoma kursą pataisyti bei pakreipti teisingos bei pakeliamos plėtros linkme. < >