Karalystės sėkla

15 eilinis sekmadienis
Mt 13, 1-23
 

Kalbėdamas apie karalystę, Jėzus vartoja daug įvaizdžių ir simbolių. Kasdieniais įvaizdžiais Jis stengiasi sužadinti klausytojų smalsumą ir paskatinti nuo paviršutiniško svarstymo leistis į gilesnį Dievo minčių apmąstymą. Daugelis tų įvaizdžių remiasi  Senuoju Testamentu. Pavyzdžiui, šiandien girdėtame Jėzaus pasakojime apie sėjėją ir sėklą, kalbama panaudojant daug žemdirbystės įvaizdžių, būdingų Senojo Testamento izraelitams. Izaijas rašė, kad Dievo tauta yra vynuogynas (plg. Iz 5, 1-7); Antrasis Izaijo knygos autorius sakė, kad Dievo žodis yra kaip lietus, drėkinantis žemę (plg. Iz 55, 10-11). Klausydamiesi Jėzaus palyginimų žmonės atpažindavo šiuos įvaizdžius. Jie galėjo suprasti, kad Jėzus atskleidžia Dievo karalystę nauju ir tobulesniu būdu.

Dar vienas Jėzaus vartojamas simbolis yra namai. Buvimas “namuose” (Mt 13, 36) priešinamas  teiginiui “išėjęs iš namų” (Mt 13, 1). Jėzaus pamokslas pradedamas kalbant apie namų vidų (žr. Mt 12). Po to pamažu veiksmas perkeliamas į išorę, kur jo klausosi didelė minia (plg. Mt 13, 1-35). Paskui vėl grįžtama vidun, kur Jėzus privačiai aiškina savo palyginimus (plg. Mt 13, 36-53). Žmonės namo viduje atstovauja Bažnyčią, kurioje susirinkę Dievo namiškiai. Šitos vidujinės bendrijos nariai ugdo artimą draugystę su Jėzumi melsdamiesi, skaitydami Šventąjį Raštą, priimdami sakramentus. Tuo tarpu kiti šito nedaro. Tačiau ir pas juos Jėzus eina, prabyla į juos iš valties.

Mokytojas troško, kad minios Jame atpažintų tą, kuris atveria Dievo karalystės vartus. Šioje parabolėje sėkla simbolizuoja Karalystės žodį (logos). Graikiškas žodis “logos” apibūdina raiškią ir išmintingą šneką. Jėzus pats yra Logos (plg. Jn 1,1), kuris atėjo į pasaulį apreikšti, kad dieviškasis gyvenimas yra žmogiškojo gyvenimo tikslas. Kristui atėjus Dievo karalystė pradėjo mūsų ribotame pasaulyje skleistis greičiau. Jai augant blogis, žinoma, siekia sutrukdyti jos pažangą.

Palyginime pabrėžiami trys kliūčių tipai, galintys apsunkinti tikėjimo kelionę. Pirmoji kliūtis - supratimo trūkumas, kuris uždengia tiesą ir mes nepajėgiame jos suvokti bei priimti. Pasėtas žodis yra išplėšiamas (plg. Mt 13,19). Kita kliūtis - tai sunkumai ir persekiojimai, kurie neskatina klausytojo širdies gilumoje apsispręsti už karalystę. Pradžioje patirtieji džiaugsmai, kylantys iš Dievo artumo patirties, nuslopinami negandų ir persekiojimų (plg. Mt 13,20-21). Galiausiai pasaulio rūpesčiai ir troškimas pralobti gali užgniaužti Dievo karalystės augimą ir skleidimąsi. Absoliutus ir besąlyginis mūsojo tikėjimo apsisprendimas  gali būti užtemdytas, jie bandysime turėti tai, kas “geriausia abiejuose pasauliuose”, bandydami tikėjimą Kristumi derinti su pasaulio gėrybių vaikymusi.

Dievo karalystė yra nedalijama. Tai reiškia, kad Jėzus pasiekė lemiamą pergalę kovoje su blogiu, kuris dažnai panaudoja kasdienius mūsų rūpesčius, kad sutrukdytų dangaus karalystės augimą. Mes visi galime būti “gera žemė”, visi galime klausyti ir suprasti karalystės žodį, galime nešti Dievui vaisius, stengdamiesi savo gyvenime ir aplinkoje skleisti karalystę. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas keičia pasaulį taip, kad sėkla gali duoti trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir net šimteriopą derlių (plg. Mt 13,23).

Tad kreipkimės į Dangiškąjį Tėvą sakydami: Dangiškasis Tėve, mes jokiu būdu nenorime trukdyti Tavo karalystės spartesnio augimo. Padėk mums atsiliepti į Jėzaus kvietimą supratimu ir paklusnumu.