Kas pasikeitė per keletą pastarųjų Nepriklausomybės metų rengiant vaikus Pirmajai Komunijai?

Labai jaučiamas tikybos mokymas pradinėse klasėse. Anksčiau atvesdavo dešimtmečių ir vyresnių vaikų, visai negirdėjusių religinių terminų, tokių kaip nuodėme, atgaila, atpirkimas. Dabar situacija pasikeitė. Vaikai nuo pirmos klasės  ateina į bažnyčią su vyresniais broliukais ir sesutėmis. Jie jau matę knygelių, piešę, girdėję giesmių. Mūsų mokykloje pasibaigus mokslo metams tikybos mokytoja pasilieka dar savaitei su tais, kurie tais metais rengiasi eiti Pirmosios Komunijos.

Tokiu atveju kunigui pakanka poros susitikimų - susipažinti, padrąsinti, gal ko paklausti ir pagirti už geras žinias. Tas draugiškas kontaktas yra būtinas, nes vaikai turi matyti tą žmogų, kunigą, pas kurį eis išpažinties. Vaikai supranta, kad kunigas nori jiems padėti ir su džiaugsmu eina išpažinties, po to komunijos.

Prieš dešimtmetį daug kur būdavo praktikuojama vienus metus rengti Atgailos sakramentui, kitus - Komunijai, trečius - Sutvirtinimui.

Nelogiška atskirai atlikti išpažintį ir eiti Komunijos. Daugelis tai darė dėl sovietmečio padiktuotų sąlygų. Toks būdas leido  bent triskart pamečiui išlaikyti ryšį su jaunuoliais, kurie, galimas dalykas vėliau į bažnyčią ateis tik tuoktis.

Praktikuotos ir mėnesinės išpažinties kortelės...

Kortelės, mano nuomone, tikrai pasiteisino. Vaikai labai sąžiningai tai atlieka ir renka parašus. Taip ugdomas įprotis reguliariai siekti Atgailos sakramento. Aš paprastai prašau, kad po Pirmosios Komunijos vaikas eitų kas mėnesį išpažinties visus metus. Kortelės pateikiamos tuomet, kai reikia pažymėjimo Sutvirtinimui.

Ar prasminga rengti Pimajai Komunijai vaikus didelėmis grupėmis?

Jei galima, būtinai grupelėmis. Kaimo parapijose Pirmoji Komunija yra didelė metinė šventė. Pas mus Tabariškių parapijoje ją rengiame antrąjį birželio sekmadienį. Šiemet  Pirmąją Komuniją priėmė 107 vaikai, pernai irgi per šimtas. Dera pastebėti ir pagirti tėvus už jų rūpinimąsi vaikų auklėjimu,- netgi jei iniciatyvą rodė močiutės, o tėvai tik atėjo į Pirmosios Komunijos šventę. Vaikui būtų didelė skriauda, jeigu jis pasijustų išskirtas iš bendraamžių. Pirmoji Komunija, netgi jei ji būtų paskutinė gyvenime gali būti lemtingesnė, negu visos tikybos pamokos ar teologijos studijos.

Galima ir kitokiais būdais pabrėžti įvesdinimą į parapiją Jei šeimai nepatogi ta diena, kada vyksta parapijos Pirmosios Komunijos šventė, reikia lanksčiai taikytis prie aplinkybių. Tuomet pasiūlau ateiti kitą sekmadienį ar šiokiadienį su seneliais , močiutėmis. Tėvai palaimina vaikus, patys priima palaiminimą, būna šeimos šventė.   Bus tuo geriau, kuo mažiau sudarysime žmonėms nesuprantamų kliūčių.

Ar šios kartos vaikams tebėra svarbūs tokie ženklai, kaip, pavyzdžiui, balta suknelė?

Žinoma, anksčiau viskas buvo gerokai paslaptingiau ir sudėtingiau, ilgiau išlikdavo pats įvykio įspūdis. Šiais laikais vienkartiniai įspūdžiai greičiau blėsta. Maginiai elementai ir psichologiniai įspūdžiai nėra tokie paveikūs. Ta pati balta suknelė galbūt  nebedaro tokio įspūdžio kaip prieš dešimtmečius. Mums reikia atskirti esmę. Svarbu aplinka, kurioj toliau gyvenama ir bręstama.