Kokio  amžiaus vaikus, Jūsų nuomone, tinkamiausia rengti Pirmajai Komunijai?

Manyčiau, kad maždaug vienuolikos metų, kai trečioje klasėje vaikai pramoksta katekizmą. Kai pakviečiu vaikus skaityti per Mišias, pastebiu, kad šeštokai, net septintokai vargiai paskaito. Mokymo programos perkrautos. Trečioje klasėje vaikai mokykloj mokosi tikybos pagrindų, o ketvirtokai papildomai juos kartoja. Vaikai gauna tėvų sutikimą mokytis tikybos ir rengtis Pirmajai Komunijai. Tuomet kartą per savaitę dar ateina į kleboniją, kur juos rengia ne ta pati katechetė, kuri mokykloje moko tikybos. Rengimas mokykloje ir bažnyčioje vyksta ištisus mokslo metus.
 
Ar svarbu laikytis amžiaus grupių, bendruomeniškumo?

Stengiamės ugdyti bendruomeniškumą, kad vaikai eitų kartu su savo klase, savo amžiaus grupėje. Į šventę būtinai kviečiame ir tėvus. Kaimo parapijose puiki bendravimo  su tėvais priemonė yra, pavyzdžiui, kalėdojimas. Miestuose tam trūksta kunigų, čia reikia organizuoti specialius katechetų susitikimus su tėvais. Jie vyksta, pvz., Alytaus Šv. Kazimiero parapijoje. Rengdami Pirmajai Komunijai Alytuje laikomės parapijų ribų.

Koks kunigo vaidmuo rengiant vaikus sakramentams?

Nenorėčiau pervertint kunigo vaidmens. Kunigo asmenybė neturėtų būti kaip nors aukštinama ir užimti ypač svarbią vietą vaiko išgyvenimuose. Reikia sudaryti vaikui galimybę, kad labiau subrendęs pats norėtų pagilinti savo suvokimą ir žinias.

Gal šiais ar kokiais kitais pasiūlymais galima  papildyti Lietuvos vyskupų svarstymui pateiktą sielovados plano projektą?

Noriu pateikti bendresnę įžvalgą dėl pačios svarstymo procedūros. Jei savo pasiūlymus pateiksim tik raštu, individualiai, tai bus kabinetinis darbas, rizikuojantis atitrūkti nuo gyvenimo tikrovės. Mūsų parapijoje yra įsikūręs toks šeimų židinys, kuriame svarstome įvairius klausimus. Geriausia svarstyti tokiose grupėse ir bendruomenėse ir po to reziumuoti pasiūlymus.