Kun. bažn. teis. lic. Artūras Jagelavičius

Parapija, klebono ir vikaro pareigos kanonų teisės požiūriu
 

1. Įvadas

Parapija yra pagrindinė dalinės Bažnyčios organizacinės struktūros institucija. Parapija, kaip institucija, yra labai sena. Vakaruose ji susiformavo IV a., Rytuose - II a. Šiandien parapija, be abejo, ne visuomet pajėgi atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius. Todėl parapija turėtų turtėti įvairiomis pastoracinio aktyvumo formomis. Kaip bebūtų, ji būtina Bažnyčios gyvenime.

Štai keletas popiežiaus Pauliaus VI minčių:

Parapija yra moralės ir visuomenės požiūriu labai reikšminga institucija. Tai svarbiausia struktūra, atsakinga už rūpinimąsi visų ir kiekvieno sielomis, jų išganymu.

Parapija yra gyvas veikiančios Bažnyčios buvimas tarp tikinčiųjų. Tai tiesiog Kristaus buvimas pilnutinėje išganomojoje veikloje.

Parapija yra pirmoji bažnytinė bendruomenė, pirmoji kvalifikuota dvasinė bendruomenė, kurios pagrindinės ypatybės - meilė ir gailestingumas, sielovada ir socialinis vaidmuo. Sykiu tai ir kultas, ir tikinčiųjų meilės apraiška bei jų apsauga. Tai pirmoji tikėjimo, maldos ir krikščioniškųjų santykių mokykla.

Nė viena kita šiuolaikinė socialinė forma, kad ir pažangiausia, negali lygintis su parapija broliškumo, šeimos, vienybės, įtakos sieloms bei širdims požiūriais.

Tačiau parapijai irgi būtina atsinaujinti ir struktūriškai, ir dvasiškai, taikantis prie besikeičiančio laiko.

2. Parapija

2. 1 Parapijos samprata, diecezinio Vyskupo kompetencija ir parapijos juridinis statusas

Kan. 515

§ 1. Parapija yra tam tikra tikinčiųjų bendruomenė, kuri dalinėje Bažnyčioje įsteigta ilgam laikui ir kurios sielovada diecezinio Vyskupo autoritetu patikima klebonui kaip jos ganytojui.

§ 2. Steigti, naikinti ar keisti parapijas gali tiktai diecezinis Vyskupas, tačiau jis negali steigti arba naikinti ar žymiai keisti parapijų, neišklausęs kunigų tarybos.

§ 3. Teisėtai įsteigta parapija pačia teise  turi juridinio asmens statusą.

2. 2 Kvaziparapija ir kitos pastoracinio organizavimo formos

Kan. 516

§ 1. Jeigu teisė nenumato kitaip, parapijai prilyginama kvaziparapija, kuri, būdama tam tikra tikinčiųjų bendruomenė dalinėje Bažnyčioje ir patikėta kunigui kaip jos ganytojui, dėl ypatingų aplinkybių dar nėra įsteigta kaip parapija.

§ 2. Kai kokia nors bendruomenė negali būti įsteigta kaip parapija arba kvaziparapija, diecezinis Vyskupas tenumato kitokį sielovados būdą.

2. 3 Rūpintis parapija patikėta keliems asmenims

Kan. 517

§ 1. Kur reikalauja aplinkybės, vienos ar išsyk įvairių parapijų sielovada gali būti solidariai patikėta keliems kunigams, tačiau su išlyga, kad vienas iš jų būtų sielovadinės veiklos vadovas, kuris būtent vadovautų bendram darbui ir už tai atsakytų vyskupui.
§ 2. Jeigu dėl kunigų trūkumo diecezinis Vyskupas manytų, kad parapijos sielovados veikloje turėtų dalyvauti diakonas ar kitas asmuo, neturintis kunigo šventimų, arba asmenų bendrija, tepaskiria jis kunigą, kuris,  aprūpintas klebono įgaliojimais bei teisėmis, vadovautų sielovadai.

Trūkstant kunigų, tam tikroms pastoracinėms funkcijoms [čia ir kitur paryškinta ar pabraukta autoriaus] parapijoje Vyskupas gali paskirti diakoną arba asmenį, neturintį kunigystės šventimų (akolitą, lektorių, pasaulietį) arba asmenų bendriją - vienuolijos narius. Tačiau minėti asmenys gali vykdyti tik tas funkcijas, kurias jiems numato kanonai, bažnytinė padėtis ir šventoji liturgija.

2. 4 Teritorinės ir personalinės parapijos

Kan. 518

Parapija pagal bendrąsias taisykles turi būti teritorinis darinys ir apimti visus tam tikroje teritorijoje gyvenančius tikinčiuosius; tačiau, kur tikslinga, reikėtų įsteigti personalines parapijas, kurios būtų apibrėžtos pagal teritorijos tikinčiųjų apeigas, kalbą ar tautybę arba taip pat pagal kokį nors kitą aspektą.

3. Klebonas

3. 1 Klebono samprata

Kan. 519

Klebonas yra jam pavestos parapijos ganytojas, vykdantis jam patikėtos bendruomenės sielovadą, vadovaujant dieceziniam Vyskupui; jis yra pašauktas dalyvauti Kristaus tarnystėje, kad vykdytų šios bendruomenės mokymo, šventinimo ir vadovavimo pareigas, bendradarbiaudamas su kitais kunigais arba diakonais bei padedamas pasauliečių pagal teisės normas.

Klebono galia yra ordinarinė, t. y. “ipso jure” susieta su klebono tarnyba (kan. 131, § 1).

3. 2 Formalus draudimas - Persona iuridica ne sit parochus

Kan. 520

§ 1. Klebonas neturėtų būti juridinis asmuo; tačiau diecezinis Vyskupas, bet ne vyskupijos Administratorius, sutinkant kompetetingam Vyresniajam, gali patikėti parapiją dvasininkų vienuoliniam institutui arba dvasininkų apaštalinio gyvenimo bendrijai, įsteigdamas ją prie instituto ar bendrijos bažnyčios, tačiau su išlyga, kad vienas iš kunigų būtų klebonas arba, jeigu sielovada patikima solidariai keliems kunigams, sielovados vadovas pagal kan. 517, § 1.

§ 2. Parapija, kaip minima § 1, gali būti patikėta neribotam arba tam tikram laikui; abiem atvejais dėl to reikalinga raštiška sutartis tarp diecezinio Vyskupo ir instituto ar bendrijos kompetentingo Vyresniojo, kur, be kita ko, būtų aiškiai ir tiksliai nustatyta, kokius darbus reikėtų atlikti, kokiems asmenims jie patikėti, ir kaip sutvarkyti turtiniai reikalai.

Klebonas nėra juridinis, o tik fizinis asmuo.

3.3 Būtini reikalavimai

Kan. 521

§ 1. Kad asmens paskyrimas klebonu būtų galiojantis, jis privalo turėti kunigystės šventimus.

§ 2. Be to, jis turėtų pasižymėti sveika doktrina ir dorybingumu, būti apimtas karšto rūpinimosi sielomis bei kitų dorybių, taip pat turėti savybių, kurių atitinkamos parapijos sielovadai reikalauja ir visuotinė, ir specialioji teisė.

§ 3. Kad asmeniui būtų galima patikėti klebono tarnybą, būtina įsitikinti jo tinkamumu diecezinio Vyskupo nustatytu būdu, taip pat ir egzaminu.

Kan. 150 aiškiai teigia, kad kunigystės šventimų neturinčio asmens skyrimas į tarnybą, susijusią su pilnutine sielovada, kuriai vykdyti reikalingi kunigystės šventimai, negali būti galiojantis.

Bažnytinės pareigybės, kurioms pagal teisę reikalingi kunigystės šventimai, yra šios:
- kardinolo: kan. 351, § 1;
- vyskupo: kan. 378, § 1, Nr. 4;
- vyskupijos administratoriaus: kan. 425, § 1;
- generalinio, vyskupinio ir teisminio vikarų: kan. 478, § 1; kan. 1420, § 4;
- kurijos moderatoriaus: kan. 473, § 2;
- kunigų tarybos nario: kan. 495, § 1;
- dekanato dekano: kan. 553;
- kanauninko: kan. 509, § 2;
- seminarijos rektoriaus: kan. 262;
- klebono ir parapijos vikaro: kan. 521, § 1; kan. 546;
- parapijos administratoriaus: kan. 539;
- bažnyčios rektoriaus: kan. 556;
- kapeliono: kan. 564.

3. 4 Klebono tarnybos pastovumas

Kan. 522

Klebonas turėtų jausti tarnybos pastovumą, todėl tebus skiriamas neribotam laikui; diecezinis Vyskupas gali jį paskirti tam tikram laikui tik tuo atveju, jeigu tai leista Vyskupų konferencijos dekretu.

Vatikano II Susirinkimas panaikino keliamų ir nekeliamų klebonų kategorijas ir patvirtino klebonų tarnybos pastovumo principą, grindžiamą tuo, kad klebonui, idant jis galėtų planuoti ir įgyvendinti savo pastoracinio darbo užmačias, reikia atitinkamo laiko.

4. Klebono skyrimas

4. 1 Diecezinio Vyskupo kompetencija

Kan. 523

Laikantis kan. 628, § 1 potvarkio, patikėti klebono tarnybą yra diecezinio Vyskupo kompetencija, ir būtent laisvai, nebent kas nors turėtų teisę siūlyti ar rinkti.

4. 2 Kandidato parinkimas

Kan. 524

Neužimtą parapiją diecezinis Vyskupas turėtų pavesti tam, kurį jis, pasvėręs visas aplinkybes, laiko tinkamą vykdyti joje parapinę tarnystę, atmesdamas bet kokį pirmenybės teikimą asmeniui. Norėdamas priimti sprendimą dėl tinkamumo, jis turėtų atsiklausti dekano ir atlikti deramus tyrimus; prireikus jis gali išklausyti tam tikrų kunigų ir pasauliečių.

Kan. 525

Kai vyskupo sostas neužimtas arba kai kas nors trukdo vykdyti šias pareigas, vyskupijos Administratoriui arba kitam asmeniui, kuris laikinai vadovauja vyskupijai, tenka pareiga:

1) suteikti tarnybą arba patvirtinti parapijai teisėtai pasiūlytus arba išrinktus kunigus;

2) skirti klebonus, jeigu ilgiau nei metus vyskupijos sostas yra neužimtas arba kas nors trukdo vykdyti šias pareigas.

4. 3 Viena parapija, vienas klebonas arba vadovas

Kan. 526
§ 1. Klebonas turėtų rūpintis tik vienos parapijos sielovada; tačiau dėl kunigų trūkumo arba kitų aplinkybių tam pačiam klebonui gali būti patikėta rūpintis keliomis kaimyninėmis parapijomis.

§ 2. Vienoje ir toje pačioje parapijoje tebūna tik vienas klebonas arba vadovas pagal kan. 517, § 1; derėtų atmesti bet kokį priešingą paprotį ir atšaukti bet kokią priešingą privilegiją.