Parapija, klebono ir vikaro pareigos kanonų teisės požiūriu

(Pabaiga. Pradžia Nr. 17)
 

4. 4 Kanoniškas parapijos užėmimas

Kan. 527
§ 1. Tas, kuriam pavesta parapijos sielovada, šią tarnybą turi ir privalo vykdyti nuo kanoniško užėmimo momento.

§ 2. Kleboną į tarnybą įvesdina vietos Ordinaras arba jo deleguotas kunigas, laikantis formos, kurią nurodo dalinės teisės įstatymas arba teisėti papročiai; tačiau, esant pateisinamai priežasčiai, Ordinaras gali dispensuoti nuo šios formos, tada kanonišką užėmimą atstoja parapijai paskelbta dispensa.

§ 3. Vietos Ordinaras nustato laiką, per kurį parapija turėtų būti kanoniškai užimta; minėtam laikui be pateisinamos priežasties praėjus nenaudingai, jis gali parapiją paskelbti neužimta.

Kanoniškas parapijos užėmimas yra galiojimo požiūriu (ad validitatem) svarbi pareiga. Tai svarbus pagrindinis aktas, nes tik nuo teisėto kanoniško parapijos užėmimo momento kunigas tampa klebonu, įgydamas teises ir pareigas su visais juridiniais padariniais.Kan. 883, Nr. 6 nurodo, kad klebonas, užimdamas parapiją, įpareigotas vietos Ordinaro arba jo įgalioto asmens akivaizdoje asmeniškai pareikšti tikėjimo išpažinimą pagal Apaštalų Sosto patvirtintą formuluotę. Esant pagrįstai priežasčiai, Ordinaras gali dispensuoti nuo užėmimo ritualo (bet ne nuo tikėjimo išpažinimo); tokiu atveju dispensos paskelbimas parapijoje (iškabinant skelbimą bažnyčios skelbimų lentoje, žodžiu paskelbiant bažnyčioje ir pan.) prilygsta parapijos kanoniškam užėmimui.

Kaip bažnytinio turto administratorius, klebonas privalo vietos Ordinaro arba jo įgalioto asmens akivaizdoje prisiekti, kad savo pareigas vykdys gerai ir ištikimai (kan. 1283, Nr. 1).

Oficialiai užimti tarnybą (pradėti vykdyti pareigas) reikalaujama ne visų, bet tik sielovados požiūriu svarbiausių tarnybų atvejais. Oficialiai užimti tarnybą privalu:
- dieceziniam vyskupui: kan. 382, § 2;
- vyskupui koadjutoriui arba vyskupui augziliarui: kan. 404, § 1, 2;
- klebonui: kan. 527;
- parapijos vadovui: kan. 527.

5. Pagrindinės klebono pareigos

5. 1 Pareiga mokyti ir šventinti

Kan. 528
§ 1. Klebonas įpareigotas rūpintis, kad tiems, kurie gyvena parapijoje, būtų skelbiamas neiškraipytas Dievo žodis; todėl jis turėtų rūpintis, kad pasauliečiai būtų mokomi tikėjimo tiesų, pirmiausia per sekmadienių ir privalomų šventadienių homilijas bei katechetinius pamokymus; jis turėtų remti darbus, skatinančius Evangelijos dvasią, taip pat socialinį teisingumą; jis ypač turėtų rūpintis vaikų ir jaunuolių katalikišku auklėjimu; visomis jėgomis, taip pat padedant pasauliečiams, stengtis, kad Evangelijos naujiena pasiektų ir tuos, kurie yra nutolę nuo religinės praktikos arba neišpažįsta tikrojo tikėjimo.

§ 2. Klebonas turėtų rūpintis, kad švenčiausioji Eucharistija būtų tikinčiųjų parapinės bendruomenės centras; stengtis ganyti tikinčiuosius per pagarbų sakramentų šventimą, ypač stengtis, kad jie dažnai priimtų švenčiausiosios Eucharistijos ir Atgailos sakramentus; lygiai taip pat jis turėtų rūpintis, kad jie ir šeimose praktikuotų maldą ir sąmoningai bei aktyviai dalyvautų šventojoje liturgijoje, kuriai klebonas, pavaldus diecezinio Vyskupo autoritetui, turi vadovauti prižiūrėdamas, kad neįsiskverbtų piktnaudžiavimų.

5. 2 Pareiga valdyti

Kan. 529
§ 1. Norėdamas rūpestingai vykdyti ganytojo tarnybą, klebonas turėtų stengtis pažinti jo globai patikėtus tikinčiuosius; todėl jam reikėtų lankyti šeimas, dalyvauti tikinčiųjų rūpesčiuose, būgštavimuose bei pirmiausia sielvarte ir stiprinti juos Viešpatyje, protingai juos pataisydamas, jeigu jiems šiuo požiūriu ko nors trūksta; su atsidavusia meile tepadeda jis ligoniams, pirmiausia mirštantiems, rūpestingai stiprindamas juos per sakramentus ir kreipdamas jų sielas Dievo link; ypatingą dėmesį jis turėtų skirti vargšams, prispaustiesiems, vienišiesiems, ištremtiesiems iš tėvynės ir lygiai taip pat tiems, kurie yra patekę į didelius sunkumus; jis taip pat turėtų stengtis remti sutuoktinius bei tėvus, kad šie atliktų savo pareigas, ir rūpintis krikščioniškojo gyvenimo gilinimu šeimose.

§ 2. Klebonas turėtų pripažinti ir skatinti pasauliečių dalį Bažnyčios misijoje ir remti susivienijimus, turinčius religinius tikslus. Tegu jis bendradarbiauja su savo Vyskupu ir vyskupijos kunigais, taip pat tegu deda pastangas, kad pasauliečiai rūpintųsi parapine bendruomene, jaustųsi esą lygia dalimi ir vyskupijos, ir visuotinės Bažnyčios nariai ir dalyvautų darbuose šiai bendruomenei skatinti arba juos palaikytų.

5. 3 Specialiosios funkcijos

Kan. 530
Klebonui specialiu būdu patikėtos šios funkcijos:

1) Krikšto teikimas;
2) Sutvirtinimo sakramento teikimas tiems, kuriems gresia mirties pavojus pagal kan. 883, Nr.3 normas;
3) Viatiko ir Ligonių patepimo teikimas, nepažeidžiant kan. 1003, § 1 ir 2 nurodymo, ir apaštališko palaiminimo teikimas;
4) asistavimas santuokai ir santuokų laiminimas;
5) mirusiųjų laidojimas;
6) krikšto vandens šventinimas Velykų laikotarpiu, vadovavimas procesijoms už bažnyčios sienų ir iškilmingų palaiminimų teikimas už bažnyčios sienų;
7) kuo iškilmingesnis šv. Mišių aukojimas sekmadieniais ir privalomais šventadieniais.

[Viatikas yra Eucharistija, teikiama mirties pavojuje esantiems ligoniams.]

Kan. 883: “Pačia teise galią teikti Sutvirtinimo sakramentą turi:

1* savo jurisdikcijos ribose visi, kurie pagal teisę prilyginti dieceziniam Vyskupui;
2* kunigas, kuris savo tarnybos galia arba pagal diecezinio Vyskupo įgaliojimą krikštija paauglį arba jau pakrikštytą asmenį priima į visišką Katalikų Bažnyčios bendrystę;
3* tiems, kuriems gresia mirties pavojus, klebonas ir net bet kuris kunigas.”

Kan. 1003, § 1: “Ligonių patepimas galioja, jeigu jį teikia bet kuris kunigas ir tik kunigas.”

§ 2: “Visi kunigai, kuriems pavesta sielovada, turi pareigą ir teisę teikti ligonių patepimą tikintiesiems, kurie patikėti jų sielovadinei tarnystei. Esant pagrįstai priežasčiai, šį sakramentą gali teikti bet kuris kitas kunigas, jeigu yra bent spėjamas anksčiau minėto kunigo sutikimas.”

§ 3: “Bet kuriam kunigui leidžiama su savimi nešiotis pašventintą aliejų, kad būtinybės atveju būtų galima suteikti Ligonių patepimo sakramentą.”

Be to, čia labai verta priminti kan. 848: “Sakramentų teikėjas, išskyrus aukas, nustatytas kompetentingo autoriteto, nieko neturi reikalauti už sakramentų teikimą; jis turėtų visada saugotis, kad vargšai dėl savo neturto nebūtų nušalinti nuo sakramentų malonės”. Jeigu kompetentingas bažnytinis autoritetas nėra nieko nurodęs dėl aukos už kokio nors sakramento teikimą, sakramento teikėjas nieko ir teneprašo (plg. kan. 952).

6. Aukos ir juridinis atstovavimas

6. 1 Aukos už patarnavimus

Kan. 531
Jeigu kas nors kitas atlieka klebono funkcijas, tai aukas, kurias jis gavo už patarnavimus iš tikinčiųjų, privalo atiduoti į parapijos kasą, nebent savanoriškų aukų atveju tai būtų priešinga aukotojo valiai; diecezinis Vyskupas, išklausęs kunigų tarybos, privalo nustatyti, kaip šias aukas panaudoti ir kaip atlyginti kunigams, vykdantiems šias funkcijas.

Dėl aukų, kurias parapija gauna už kokias nors apeigas ar patarnavimus tikintiesiems (vadinamąsias “stulos teises”), dabartiniame Kodekse yra radikali naujovė, kurią pagal Vatikano II Susirinkimo aptartą beneficijų sistemos reformą (“Presbyterorum ordinis”, Nr. 20, 2) sudaro potvarkis, kad tikinčiųjų aukos minėtų patarnavimų atveju nebėra skiriamos klebonui (1917 m. Kodekso kan. 463, § 3), bet turi būti atiduotos į parapijos kasą, nebent savanoriškų aukų atveju tai būtų priešinga aukotojo intencijai.

Toks potvarkis, atimantis iš klebono jam visuomet pripažintą teisę, daugelį sutrikdo, net ir dėl rimtų nepatogumų, kurių dėl to gali pasitaikyti. Aukos parapijos poreikiams tenkinti ir dvasininkams išlaikyti turėtų būti naudojamos pagal diecezinio Vyskupo nustatytas normas, “išklausius kunigų tarybos”. Šitaip skirstant atitinkamą dalį reikėtų skirti tam, kuris atlieka apeigas arba teikia patarnavimus, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų klebonas, parapijos vikaras ar kitas kunigas. Tai lygiavos norma, kurią, kaip atrodo, suponuoja tas pats kanonas.

6. 2 Juridinis atstovavimas

Kan. 532
Klebonas atstovauja parapijai visais juridiniais reikalais, ir būtent pagal teisės normas; jis turėtų rūpintis, kad parapijos turtas būtų valdomas pagal kan. 1281 - 1288 normas.

Kan. 1281
§ 1: “Nepažeidžiant statutų nuorodų, valdytojų aktai negalioja, jeigu jie, be išankstinio Ordinaro leidimo raštu, peržengia įprastinio valdymo ribas bei būdus.”

§ 2: “Statutuose nustatytini aktai, peržengiantys įprastinio administravimo ribas bei būdus; tačiau jeigu statutai apie tai nieko nesako, diecezinis Vyskupas, išklausęs ekonominių reikalų tarybos, privalo nustatyti tokius aktus jam pavaldiems asmenims.”

Kan. 1282
“Visi, ir dvasininkai, ir pasauliečiai, teisėtai dalyvaujantys bažnytinio turto valdyme, įpareigoti vykdyti tai Bažnyčios vardu pagal teisės normas.”

Kan. 1283
“Prieš pradedant valdytojams eiti savo pareigas:
1* jiems privalu Ordinaro arba jo įgalioto asmens akivaizdoje prisiekti, kad savo pareigas vykdys gerai ir ištikimai;
2* parengti tikslų bei smulkmenišką ir pačių pasirašytą nekilnojamo ir kilnojamo turto, tiek vertingo, tiek kaip nors kitaip priskirtino kultūros paveldui, arba kito turto sąrašą su jo aprašymu bei vertės nurodymu, arba patikrinti jau esamą inventoriaus sąrašą;
3* vienas inventoriaus egzempliorius turėtų būti saugomas administracijos archyve, kitas - kurijos archyve; abiejuose egzemplioriuose reikėtų žymėti pasitaikančius turto pokyčius.”

Kan. 1284
§ 1: “Visi valdytojai įpareigoti vykdyti savo pareigas rūpestingai, kaip geri šeimos tėvai.”

§ 2: “Todėl jie turėtų:

1* žiūrėti, kad turtas, patikėtas jų atsakomybei, nepražūtų ar nepatirtų nuostolio; šiuo tikslu, jei reikalinga, jie turėtų sudaryti draudimo sutartis;
2* rūpintis, kad bažnytinio turto nuosavybė būtų apsaugota pagal galiojančią civilinę teisę;
3* laikytis tiek kanoninės, tiek civilinės teisės potvarkių, taip pat visų nurodymų, nustatytų fundatoriaus, aukotojo arba teisėto autoriteto, ypač saugotis, kad Bažnyčia nepatirtų žalos dėl civilinių įstatymų nesilaikymo;
4* tiksliai ir savalaikiškai išsireikalauti pajamas iš turto ir pelną, patikimai tai saugoti ir naudoti pagal fundatoriaus valią arba teisėtas normas;
5* nustatytu laiku padengti paskolos ar ipotekos palūkanas ir rūpintis, kad visas kapitalas būtų tinkamai grąžintas;
6* sutinkant Ordinarui, naudoti juridinio asmens tikslams lėšas, kurios lieka padengus išlaidas, ir kurias būtų galima naudingai investuoti;
7* tvarkingai vesti pajamų ir išlaidų knygas;
8* kiekvienų metų pabaigoje parengti turto valdymo ataskaitą;
9* deramai tvarkyti dokumentus ir liudijimus, kuriais remiasi Bažnyčios arba instituto teisės į nuosavybę, ir saugoti juos atitinkamame ir tinkamame archyve, o autentiškas jų kopijas, jeigu tai nesunkiai galima padaryti, padėti į kurijos archyvą.”

§ 3: “Labai patartina, kad valdytojai kasmet sudarinėtų pajamų ir išlaidų biudžetinius planus; tačiau jų reikalauti ir tiksliau nustatyti jų sudarymo būdą palikta dalinei teisei.”

Kan. 1258
“Tiktai neperžengiant įprastinio valdymo ribų, valdytojams leidžiama aukoti iš kilnojamo turto, nepriklausančio pastoviam paveldui, gailestingumo ar krikščioniškosios meilės tikslais.”

Kan. 1286
“Turto valdytojai privalo:
1* sudarydami darbo sutartis, kuo tiksliausiai laikytis pilietinės darbo ir visuomeninio gyvenimo teisės pagal Bažnyčios perduotus principus;
2* tiems, kurie dirba pagal sutartį, mokėti teisingą ir sąžiningą atlyginimą, kad jie galėtų deramai patenkinti savo ir savo šeimų poreikius.”

Kan. 1287
§ 1: “Atmetant bet kokį priešingą paprotį, bet kokio bažnytinio turto valdytojai, ir dvasininkai, ir pasauliečiai, nebent būtų teisėtai išskirti iš diecezinio Vyskupo jurisdikcijos, įpareigoti kasmet pateikti vietos Ordinarui ataskaitą, kurią jis turėtų perduoti išnagrinėti ekonominių reikalų tarybai.”

§ 2: “Už turtą, kurį Bažnyčiai paaukojo tikintieji, valdytojai privalo atsiskaityti tikintiesiems pagal normas, nustatytas dalinės teisės.”

Kan. 1288
“Be savojo Ordinaro leidimo raštu, valdytojai viešojo juridinio asmens vardu negali nei pradėti proceso, nei bylinėtis pilietiniame teisme.”

7. Dvi ypatingosios pareigos

7. 1 Pareiga reziduoti

Kan. 533
§ 1. Klebonas privalo reziduoti klebonijoje [čia ir kitur paryškinta autoriaus] netoli bažnyčios; tačiau atskirais atvejais, esant pagrįstai priežasčiai, vietos Ordinaras gali leisti jam gyventi kitur, būtent namuose, kur gyvena keli kunigai, jeigu klebono pareigos vykdomos prideramai ir tinkamai.

§ 2. Jeigu nėra rimtos priežasties, kuri kliudytų, klebonas gali išvykti iš parapijos atostogų, tačiau ne ilgiau nei vienam mėnesiui per metus, tiek ištisai, tiek su pertrūkiais; kasmetinės rekolekcijos į atostogų laiką neįtraukiamos; tačiau norėdamas išvykti iš parapijos ilgesniam laikui nei savaitė, klebonas apie tai privalo perspėti vietos Ordinarą.

§ 3. Diecezinis Vyskupas turėtų nustatyti normas, kuriose būtų numatyta, jog, klebonui ilgam išvykus, parapija rūpinsis reikalingomis galiomis aprūpintas kunigas.

Rezidavimas parapijoje yra asmeniška klebono pareiga, nepaisant to, kad parapijoje yra vikaras. Teisės požiūriu ši pareiga yra svarbi, nes kan. 1396 numato, jog asmuo, pažeidęs rezidavimo pareigą, kurios privalo laikytis dėl užimamos tarnybos, turėtų būti baudžiamas teisinga bausme, o nepaklausęs perspėjimo gali netekti ir tarnybos.

7. 2 Pareiga aukoti Mišias už parapijiečius

Kan. 534
§ 1. Po kanoniško parapijos užėmimo klebonas įpareigotas visais sekmadieniais ir visomis vyskupijoje privalomomis švenčių dienomis aukoti Mišias už jam patikėtus parapijiečius; jeigu jam kas nors teisėtai trukdo celebruoti, tepadaro jis tai tą dieną per kitą asmenį arba pats asmeniškai kitomis dienomis.

§ 2 Klebonas, aptarnaujantis kelias parapijas, dienomis, minimomis § 1, įpareigotas aukoti tik vienerias Mišias už visus jam patikėtus parapijiečius.

§ 3. Klebonas, neįvykdęs parag. 1 ir 2 minėtosios pareigos, privalo kuo skubiau paaukoti už parapijiečius tiek Mišių, kiek jų yra apleidęs.

Mišios už parapijiečius yra iš teisingumo kylanti klebono pareiga, susijusi su jo tarnyba. Tai svarbi, asmeniška pareiga nuo parapijos užėmimo momento.

8. Parapijos knygos ir archyvas

8. 1 Parapijos knygos, parapijos antspaudas ir archyvas

Kan. 535
§ 1. Kiekvienoje parapijoje turėtų būti parapijos knygos: Krikštų knyga, Santuokų knyga, Mirusiųjų knyga ir kitos Vyskupų Konferencijos arba diecezinio Vyskupo nurodytos knygos; klebonui privalu rūpintis, kad šios knygos būtų tvarkingai vedamos ir stropiai saugomos.

§ 2. Krikštų knygoje reikėtų žymėti ir Sutvirtinimo sakramentą ir viską, kas susiję su tikinčiojo kanoniškąja padėtimi, kalbant apie santuoką, nepažeidžiant kan. 1133 potvarkio, įvaikinimą, taip pat gautus šventimus, vienuolijoje duotus amžinuosius įžadus ir rito pakeitimą; minėti įrašai visada tebus minimi krikšto pažymoje.

§ 3. Kiekviena parapija privalo turėti savo antspaudą; dokumentai, liudijantys tikinčiojo kanoniškąją pa dėtį, taip pat visi aktai, galintys turėti juridinę vertę, turi būti pasirašyti klebono arba jo įgaliotinio ir patvirtinti parapijos antspaudu.

§ 4. Kiekvienoje parapijoje turėtų būti dokumentų rinkinys, t. y. archyvas, kuriame būtų saugomos parapijos knygos kartu su vyskupų laiškais ir kitais dokumentais, saugotinais dėl jų būtinumo arba tikslingumo; diecezinis Vyskupas arba jo deleguotas asmuo turėtų visa tai patikrinti per vizitaciją arba kitu tinkamu laiku; klebonui privalu rūpintis, kad dokumentai nepatektų į pašalinių rankas.

§ 5. Senesnės parapijos knygos lygiai taip pat rūpestingai saugotinos pagal dalinės teisės nurodymus.

Bendroji teisė reikalauja ir kitų registrų:

- Mišių knygos: kan. 958, § 1; kan. 955, § 3;
- Kasos knygos: kan. 1284, § 2, Nr. 7;
- Aukų ir jų panaudojimo knygos: kan. 1307, § 2.

Kan. 958
§ 1: “Klebonas ir bažnyčios arba kitokios šventos vietovės, kur įprasta gauti Mišių stipendijas, rektorius privalo turėti specialią knyga, kurioje tiksliai žymėtų aukotinų Mišių skaičių, intencijas, gautas stipendijas ir Mišių aukojimo laiką.”

§ 2: “Ordinaras privalo kasmet tikrinti šias knygas asmeniškai arba per kitus.”

9. Parapijos institucijos

9. 1 Pastoracinė taryba

Kan. 536
§ 1.Jeigu dieceziniam Vyskupui, išklausius kunigų tarybos, atrodytų tikslinga, kiekvienoje parapijoje reikėtų sudaryti pastoracinę tarybą, kuriai vadovautų klebonas; joje tikintieji kartu su tais, kurie savo tarnybos galia dalyvauja parapinėje sielovadoje, turėtų padėti skatinti sielovados veiklą.

§ 2. Pastoracinė taryba turi tik patariamąjį balsą ir yra tvarkoma pagal diecezinio Vyskupo nustatytas normas.

Dėl pastoracinės tarybos būtinumo palikta spręsti dieceziniam Vyskupui, kuris tuo klausimu išklauso kunigų tarybos nuomonės. Jos tikslas - pagelbėti klebonui planuoti ir vykdyti sielovados veiklą. Tai analogiška kan. 511, kur kalbama apie vyskupijos pastoracinę tarybą.

9. 2 Ekonominių reikalų taryba

Kan. 537
Kiekvienoje parapijoje turėtų būti ekonominių reikalų taryba, tvarkoma ne tik pagal bendrąją teisę, bet ir pagal diecezinio Vyskupo išleistas normas; joje tikintieji, išrinkti pagal minėtąsias normas, privalo padėti klebonui valdyti parapijos turtą, nepažeidžiant kan. 532 potvarkio.

Ekonominių reikalų taryba yra privaloma kiekvienos parapijos institucija.Jos tikslas - pagelbėti klebonui valdyti bažnytinį turtą pagal teisės normas, nes klebonas yra parapijos juridinis atstovas ir jos turto valdytojas (kan. 522). Čia taip pat esama analogijos kan. 492, kur kalbama apie vyskupijos ekonominių reikalų tarybą.

10. Tarnybos praradimas

10. 1 Įvairūs tarnybos praradimo atvejai

Kan. 538
§ 1. Klebonas netenka tarnybos dieceziniam Vyskupui pagal teisės normas jį nušalinus arba perkėlus, pačiam klebonui dėl pagrįstos priežasties tarnybos atsisakius ir, kad atsisakymas būtų galiojantis, priėmus jį vyskupui, taip pat pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo paskirtas pagal kan. 522 minėtus dalinės teisės potvarkius.

§ 2. Klebonas, kuris yra vienuolinio instituto narys arba yra inkardinuotas apaštališko gyvenimo bendrijoje, nušalinamas pagal kan. 682, § 2 normas.

§ 3. Klebonas, sulaukęs 75 metų amžiaus, kviečiamas pateikti dieceziniam Vyskupui pareiškimą dėl tarnybos atsisakymo; vyskupas, pasvėręs visas asmenines ir vietines aplinkybes, sprendžia patenkinti jį ar atidėti; diecezinis Vyskupas privalo pasirūpinti deramu atsisakiusiojo išlaikymu bei gyvenamuoju būstu, laikydamasis Vyskupų Konferencijos nustatytų nurodymų.

11. Neužimta parapija

11. 1 Parapijos administratoriaus skyrimas

Kan. 539
Kai parapija neužimta, arba kai klebonas dėl įkalinimo, tremties ar deportacijos, dėl nepajėgumo, pašlijusios sveikatos ar dėl kokios nors kitos priežasties negali vykdyti sielovados parapijoje, diecezinis Vyskupas turėtų kuo skubiau paskirti parapijos administratorių, ir būtent kunigą, kuris pagal kan. 540 normas pavaduotų kleboną.

11. 2 Teisės ir pareigos

Kan. 540
§ 1. Parapijos administratorius turi tokias pačias pareigas ir teises kaip ir klebonas, nebent diecezinis Vyskupas nustatytų kitaip.

§ 2. Parapijos administratoriui neleidžiama daryti to, kas pažeistų klebono teises arba darytų nuostolį parapijos turtui.

§ 3. Atlikęs savo pareigas, parapijos administratorius privalo pateikti ataskaitą klebonui.

11. 3  Padėtis iki parapijos administratoriaus paskyrimo

Kan. 541
§ 1. Kai parapija yra neužimta, arba kai klebonui kas nors trukdo vykdyti sielovados tarnystę, iki parapijos administratoriaus paskyrimo parapijai laikinai vadovauja parapijos vikaras; jeigu jų būtų keli, - vyresnis pagal paskyrimą, o jeigu vikarų nebūtų, - klebonas, paskirtas tam pagal specialiąją teisę.

§ 2. Asmuo, perėmęs parapijos vadovavimą pagal § 1, apie neužimtą parapiją nedelsiant turėtų pranešti vietos Ordinarui.

Kai vikarų nėra, parapija rūpinasi dekanato dekanas arba dalinės teisės nurodytas klebonas. Diecezinis Vyskupas privalo dekretu išspręsti iškilusią problemą.

12. Parapijų vikarai

12. 1  Vikaro samprata ir skyrimo kriterijai

Kan. 545
§ 1.Kiekvieną kartą, kai dėl deramos sielovados parapijoje būtina arba tinkama, klebonui gali būti priskirti vienas arba keli vikarai, kurie, kaip klebono bendradarbiai ir jo rūpinimosi dalininkai, jo vadovaujami ir bendrai su juo tardamiesi bei jį palaikydami, padėtų klebonui vykdyti sielovados tarnystę.

§ 2. Parapijos vikaras gali būti paskirtas padėti vykdyti visą sielovadinę tarnystę, ir būtent visai parapijai arba tam tikrai parapijos daliai, arba tam tikrai parapijos tikinčiųjų grupei, arba paskirtas tam tikrai tarnybai, vienu metu vykdomai įvairiose parapijose.

12. 2  Esminis reikalavimas

Kan. 546
Kad skyrimas parapijos vikaru galiotų, skiriamasis turėtų būti gavęs kunigystės šventimus.

12. 3  Vikaro skyrimas

Kan. 547
Parapijos vikarą laisvai skiria diecezinis Vyskupas; jeigu laiko reikalinga, jis gali išklausyti parapijų, kurioms jis jį skiria, kleboną arba klebonus, taip pat dekanato dekaną, nepažeidžiant kan. 682, § 1 potvarkio.

13. Vikaro teisės ir pareigos

13. 1 Bendroji norma, bendradarbiavimas ir klebono pavadavimas

Kan. 548
§ 1. Parapijos vikaro teisės ir pareigos, be šio skyriaus kanonų, nustatomos vyskupijos statutais ir skiriamuoju diecezinio Vyskupo laišku, tačiau išsamiau - klebono mokymu.

§ 2. Jeigu diecezinis Vyskupas skyrimo laiške nėra aiškiai numatęs ko nors kita, parapijos vikaras pagal savo tarnybą privalo padėti klebonui vykdyti visą parapinę tarnystę, išskyrus Mišių aukojimą už parapijiečius; esant būtinybei, pagal teisės normas jis privalo pavaduoti kleboną.

§ 3. Parapijos vikaras turėtų reguliariai pranešti apie numatytus ir atliktus sielovadinius darbus, ir būtent taip, kad klebonas ir vikaras ar vikarai galėtų bendromis jėgomis rūpintis sielovadine parapijos globa, už kurią jie visi bendrai yra atsakingi.

Broliški santykiai tarp klebono ir parapinjos vikaro yra būtina gero darbo parapijoje ir kunigiškojo gyvenimo sąlyga. Iš esmės vikaras yra klebono bendradarbis, todėl jo darbas neturi daryti žalos vieningam sielovadiniam darbui ir bažnytinei bendruomenei. Vikaras yra pavaldus klebonui visais klausimais, susijusiais su vikaro tarnyba, ne tik moraliai, bet ir juridiškai, kas jį įpareigoja nuolatos informuoti kleboną apie savo darbus ir viską su juo derinti. Kaip klebonams galioja principas “nihil sine Episcopo”, taip ir vikarai turėtų laikytis principo “nihil sine parocho”.

13. 2  Nesant klebono

Kan. 549
Nesant klebono, jeigu diecezinis Vyskupas pagal kan. 533, § 3 nėra numatęs nieko kita ir jeigu nėra paskirtas parapijos administratorius, būtina laikytis kan. 541, § 1 potvarkių; šiuo atveju vikarui galioja visos klebono pareigos, išskyrus įpareigojimą aukoti Mišias už parapijiečius.

13. 3  Rezidavimas, bendras gyvenimas ir atostogos

Kan. 550
§ 1. Parapijos vikaras įpareigotas reziduoti parapijoje arba, jeigu jis paskirtas išsyk kelioms parapijoms, vienoje iš jų; tačiau, esant pagrįstai priežasčiai, vietos Ordinaras gali leisti jam reziduoti kitur, pirmiausia namuose, kur bendrai gyvena keletas kunigų, jeigu tai neigiamai neatsilieps jo sielovadinių funkcijų vykdymui.

§ 2. Vietos Ordinaras turėtų pasirūpinti, kad tarp klebono ir vikarų, kur įmanoma, būtų skatinamas paprotys bendrai gyventi klebonijoje.

§ 3. Dėl atostogų trukmės, tai parapijos vikaras turi tokias pačias teises kaip ir klebonas.

Vikaras, kaip ir klebonas (kan. 533, § 1), įpareigotas reziduoti, t.y. gyventi parapijos ribose, klebonijoje, netoli bažnyčios. Apie bendrą kunigų gyvenimą kalbama ir kan. 280. Čia taip pat vertėtų prisiminti Vatikano II Susirinkimo dekreto “Presbyterorum ordinis” Nr. 8, kur aptariami kunigų tarpusavio santykiai.

13. 4  Aukų paskirtis

Kan. 551
Dėl aukų, kurias tikintieji duoda vikarui už sielovadinės tarnystės vykdymą, reikėtų laikytis kan. 531 potvarkių.

13. 5  Parapijos vikaro nušalinimas nuo pareigų

Kan. 552
Esant pagrįstai priežasčiai, parapijos vikarą gali nušalinti diecezinis Vyskupas arba vyskupijos Administratorius, nepažeidžiant kan. 682, § 2.

Jeigu parapijos vikaras yra vienuolinio instituto arba apaštališkojo gyvenimo bendruomenės narys, diecezinis Vyskupas turi apie tai pranešti instituto ar bendruomenės Vyresniajam (kan. 682, § 2).
 

N.B. Straipsnyje pateikiamas Bažnyčios neaprobuotas kanonų vertimas.