Išmintis ar gudrumas
32 eilinis sekmadienis (A)
Išm 6, 12-16; 1 Tes 4, 13-18; Mt 25, 1-13
Apie žmones, kurie sugeba aukščiau pakilti karjeros laiptais, užsidirbti daug pinigų ar ištaigingai susitvarkyti savo buitį, sakoma, - jie gudrūs, moka gyventi. Dažnai pavydžiu žvilgsniu palydime prabangaus automobilio ar namo savininką, mėgstame skaičiuoti kitų pinigus ir stebimės bankininkų, verslininkų algomis. Stengiantis gyventi iš kelių šimtų ar mažiau sunkiai uždirbtų litų, labai žmogiška svajoti apie lengvai pasiekiamą pelną ir trokšti jau rytoj atsibusti pasiturinčiam. Bet ką gali daryti, jei stokoji gyvenimiško gudrumo?
Išmintis suranda jos vertus. Šį sekmadienį girdėjome viltingą ir daug žadantį skaitinį iš Išminties knygos. Gal kartais Dievo žodis pagelbės surasti stebuklingą sėkmės būdą? Taip, padės! Kiekvienas Šventojo Rašto puslapis prabyla mums dieviškosios išminties žodžiais, ir jie kalba ne tik apie antgamtinius dalykus, bet ir apie mūsų gyvenimą. Tačiau pirmiausia prisiminkime žodžių išmintis ir gudrumas prasmes. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas aiškina: išmintis - tai turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje; gudrumas - tai sumanumas, apsukrumas.
Pagal Šventojo Rašto tradiciją išmintis padeda pažinti gyvenimo realybę ir pasirinkti tinkamą elgesio ir gyvenimo būdą. Jos šaltinis yra Dievas ir ji pasiekia mus patvirtinta tūkstantmetės žmonijos istorijos. Ji teigia sąžiningumą, nuoširdumą, meilę, pasiaukojimą, kantrumą bei daug kitų vertybių, padedančių kilniai gyventi tarp žmonių. Kas išmintį mėgsta - ją greitai išvysta, ir kas jos paieško - lengvai ją suranda.
Gudrumas artimas išminčiai, tačiau modernioje visuomenėje jis įgijo savitų bruožų, prieštaraujančių išminčiai. Gudrus, kuris laiku suprato, kad nebūtina lieti prakaito dirbant, nes galima atimti iš kito. Gudrus, kuris tikslo siekia nesiskaitydamas su priemonėmis, nevengdamas intrigų melo arba ramiai lipdamas per kitų galvas. Gudrus, kuris moka taip vogti, kad liktų nenubaustas. Skaičiuodami vargingus litus ar skaitydami kriminalinių įvykių kronikas aiškiai matome prieštaravimą tarp išminties ir gudrumo. Tad kam reikalinga išmintis, jei nustumia mus į gyvenimo pašalį, o apsukrieji užima pirmas vietas, pasigriebia gardžiausius kąsnelius?!
Kad suprastume išminties svarbą, patyrinėkime laiko ženklus - mūsų kasdienos įvykius. Kaip dažnai įgytas turtas tampa akmeniu po kaklu, prikaustančiu prie žemės, paskandinančiu žemės dulkėse. Daug turtingųjų ir įtakingųjų neramiai miega pasidėję po pagalve ginklą, o kiek jų netikėtai iškeliavo į amžinybę... Štai dar vakar lėbavęs, ištaigingai gyvenęs verslininkas, žiūrėk, šiandien jau sėdi Lukiškėse. Brangų kostiumą pakeitęs kalinio drabužiu ir apribotas ankštos kameros sienomis, dabar turi galimybę naujai apmąstyti savo gyvenimą. Skaudžiai nubaudęs gudrumas išsenka, o sugniuždytam žmogui belieka kreiptis į vienintelę ir paskutinę tiesos instanciją - Dievą. Dažniausiai jis atsiverčia Šventąjį Raštą, filosofų knygas ir jose ieško atsakymų.
Bet kad tai suvoktum, argi būtina patekti į Lukiškes, patirti kitokius sukrėtimus? Išminčius primena, kad pati išmintis pasistengia surasti, kas vertas jos būtų. Ji draugiškai eina sutikti kiekvieno, kuris tik jos ieško.
Žibinto alyva - geri darbai. Šiandien ji ateina Kristaus asmenyje. Išganytojas pasakoja palyginimą apie išmintingas ir paikas mergaites. Mergaitės - tai Jėzaus mokiniai, o tarp jų ir mes. Dažnai girdime Dievo žodį, reiškia mums kiekvienam įteikiamas žibintas, kad šviestų gyvenimo kelyje. Protingosios mergaitės priėmė šią išmintį apmąstydamos ir medituodamos. Jos buvo kantrios, mokėjo laukti ir budėti. Jų žibintuose pakako alyvos, t.y. gerų darbų, nes išmintis nėra skirta tik proto mankštai ar intelektualiniam lavinimuisi. Ji padeda susiformuoti pažiūras ir pasirinkti atitinkamą gyvenimo būdą.
Išmintį lengvai suranda tas, kuris jos trokšta ir ieško. Pati išmintis eina pasitikti žmogaus. Kas ieško jos rytą, be vargo atranda ją sėdint prie pat savo durų. Taip, kuo anksčiau jos pradedi ieškoti, tuo greičiau ją surandi. Žmogaus gyvenimas trumpas ir Viešpats - Evangelijos jaunikis gali ateiti bet kuriuo metu. Vertuosius Jis pakvies į gyvenimo pilnatvę, į vestuvių puotos dangaus karalystėje džiaugsmą. Ar dar dega mūsų žibintuose tikėjimo liepsna, ar pakankamai turime alyvos? Tarp kurių stovime - tarp išmintingųjų ar paikųjų (gudriųjų).
Kristus ragina budėti, o Bažnyčia primena, kad šis budėjimas turi būti aktyvus. Ko vertas tikėjimas, jei jis nekeičia mūsų elgesio, netikinčiųjų papročių, gyvenimo būdo? Nepakanka Bažnyčios veiklos remti tik malda, nes daug jos veiklos sričių laukia aktyvių darbininkų. Išgyvename dėl visuomenę kamuojančių blogybių - nesąžiningumo, nusikalstamumo, nesugebėjimo kurti gerovę, tad nepasitenkinkime tik dejonėmis. Esame kviečiami katekizuoti ir auklėti jaunimą, padėti seneliams ir ligoniams, darbuotis parapijų organizacijose ir t.t. Dievas nori, kad tobulėtume patys ir keistume pasaulį, mūsų silpnas jėgas Jis sustiprins savo išmintimi ir malone.