Vėlinių vakarą
 

<...> Kristus prieš Golgotos kalno dramą buvo pateptas Šventąja Dvasia, o Marija Magdalena brangiais aliejais patepė jo kojas, kurias verkdama nušluostė savo plaukais. Kristus - Šviesa. Savo mokiniams kalbėjo: “Kur aš esu, ten bus ir mano tarnas”. Jis sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Šviesa iš Šviesos ir Šviesoje. Katalikų bažnyčioje dega amžinoji ugnis. Rytų bažnyčios tikintieji, eidami į bažnyčią, nešasi žvakę, kuri ten dega, kol meldžiamasi.

Sergantysis ir šiandien yra patepamas Ligonių sakramentu, mirštančiam uždegama pašventinta grabnyčių žvakė. Šviesa mirusį palydi pas Kristų, amžinąją Šviesą. Rytų Bažnyčios tikintieji mirusį lydi į kapus su degančiomis žvakėmis rankose. Represiniais metais ateistai iškeitė žvakę į gėlę. Mes neretai uždegtą grabnyčios žvakę, išnešdami mirusį iš namų, užpučiame. O mirusį į kapus lydime nešdami metalinius vainikus, krepšelius ir puokštes. Šv. moterys Velykų rytą Jeruzalėje ėjo pas Kristaus kapą ne su gėlėmis, bet su brangiais tepalais. Ateistų prievarta įdiegtą piktą įprotį tikintiesiems įsisavinti nedera.

Kartais su krepšeliais ir vainikais tikintieji atlydi mirusįjį  ir į bažnyčią. Tai netoleruotina profanacija. Vainikai ir gėlės turėtų pasilikti lauke, o prie katafalko derėtų, kad degtų tik žvakės.

Bet ar kiekvienam mirusiajam tinka degti grabnyčią? Tik tikintiesiems Kristus kalbėjo: “Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę, nes jie tikėjo (plg. Mt 21, 32). “O jei nepaklus nė Bažnyčiai” (Mt 18, 17) ir nuo jos yra pasitraukę, kaip ateistai arba netikrų pranašų sekėjai, vadinami sektantais, Dievui yra svetimi. Jiems degti grabnyčios nedera. Sovietiniais metais ateistai tikintiesiems neleido iškelti tikėjimo simbolių: nešti kryžių ir degančias žvakes. Tada visi mirusieji buvo laidojami tik su vainikais ir krepšeliais. Priespaudos pančiams nukritus, žmonės tapo vėl laisvi. Tikintieji ir vėl gali susigrąžinti savo tikėjimo simbolius, laidojimo ženklus ir kitas apeigas.

Gėlė - kilnus žemės augalas. Ji - Bažnyčios papuošalas ir turi simbolinę reikšmę. Ji plačiai vartojama ne tik bažnyčioje, bet ir buityje: vestuvėse, sukaktuvėse, jubiliejuose ir daug kur kitur. Tačiau apeigų reikšmės ji pakeisti negali. Todėl ir laidotuvių apeigose ji negali pakeisti nei kryžiaus, nei žvakių. Šiuo metu visose gyvenimo srityse vyksta desovietizacija, kuri neturėtų aplenkti ir bažnyčios laidotuvių patarnavimų.