Kas yra lietuviškas "Tikėjimo žodis"
 

1996 10 30 “Bažnyčios žinių” (nr. 20) straipsnyje “Tikėjimo žodžio” doktrina krikščionio akimis” gana aiškiai ir suprantamai išdėstoma kraštutinė Prosperity arba The Faith Movement judėjimo mokymo pagrindai. Skaitytojui iškyla klausimas, koks to mokymo santykis su Lietuvoje esančio Tikėjimo žodžio bendruomene. Neaišku taip pat, kokį ryšį turi “TŽ doktrina” su tekste minimu Upsalos (Švedija) “Gyvenimo žodžiu”.

Kad galėtume suprasti, pirmiausia turime išsiaiškinti, iš kur kilusi Prosperity doktrina. Pirmiausia ji siejasi su protestantiškuoju charizminiu Pilnos Evangelijos judėjimu, kurio pagrindinį postulatą galima apibūdinti taip: mes Kristuje esame naujas kūrinys, Jame, išteisinti tikėjimu, sėdime “Dievo dešinėje”, ir todėl Šventosios Dvasios jėga, išmintis ir malonė niekada nepalieka mūsų. Šventoji Dvasia veikli, krikščioniui reikia tik žengti tikėjimo žingsnį: atsiduoti šiam, jame jau gyvenančiam veiklumui.

Šią nuostatą išplėtojo David Yonggi Cho Pietų Korėjoje, Seule 1958 m. įkūręs Yoido Pilnos Evangelijos bažnyčią. Būtent šioje bažnyčioje Pilnos Evangelijos mokymas įgauna savo apibrėžtumą: “pilnos Evangelijos” žinia suprantama visų pirma kaip tikėjimo, galinčio viską pakeisti skelbimas. Pilnos Evangelijos mokymas pateikiamas kaip besiremiantis “neiškraipytu, tyru tikėjimu Dievo žodžiu”. Evangelija - tai penkios geros žinios kiekvienam, kuris tiki: 1) nuodėmių atleidimas Jėzuje Kristuje, 2) vandens ir Šventosios Dvasios krikštas, 3) išgydymas, 4) išlaisvinimas iš prakeikimo, 5) Jėzaus Kristaus grįžimas į žemę. Evangelija teikia klestėjimą sielai, visokeriopus palaiminimus ir dievišką sveikatą kūnui”.

Prosperity mokymas, ypač savo kraštutine forma, paplito JAV septintajame dešimtmetyje - jį išplėtojo populiarūs JAV evangelistai L. Samralas (Sumral) ir K. Heiginas (Hagin). Ryškiausias šio mokymo atstovas Europoje - Ulfas Ekmanas iš Švedijos. Iš esmės tai buvo Pilnos Evangelijos judėjimo susiaurinimas ir supaprastinimas. Jis reiškėsi visų pirma tuo, kad buvo įvesta “pozityvaus išpažinimo” formulė, kurią naudojant esą galima turėti visa, kas yra “Dievo pažadėta” žmonėms per Kristų, per įvykusią “kraujo sandorą” su žmonija. Dėl tokio griežto apibrėžtumo, aišku, sunku kalbėti apie ekumenizmą (juk taip suprasta “pilnoji Evangelija” pačią Evangeliją labai susiaurina; tuo tarpu D. Yonggi Cho yra labai atviras bendravimui su įvairių konfesijų krikščionimis). Reikėtų pažymėti, jog paskutiniu metu ir U. Ekmanas nėra visiškai ištikimas kraštutiniam Prosperity.

Kokį ryšį su visu tuo turi lietuviškasis  “Tikėjimo žodis”? Sovietų Sąjungoje prasidėjus pertvarkai ir Lietuvoje pamažu pradėjo laisvėti religinis gyvenimas. 1987 m. antroje pusėje susilpnėjo, o paskui ir visai liovėsi sekmininkų persekiojimas. Kaip dažnai atsitinka, susilpnėjus išoriškam spaudimui, atsiranda įvairių galimybių konfliktams ir prieštaravimams bendruomenių viduje. To neišvengė ir sekmininkai. Aktyvesni, jaunesnieji bendruomenių nariai (G. Saulytis, G. Lukošius ir kt.) pradėjo labai aiškiai ir nedviprasmiškai kalbėti apie sekmininkų sustabarėjimą, vėliau ir apie šių bendruomenių svetimumą Lietuvai, motyvuodami pirmiausia tuo, jog jas daugiausia sudaro iš Baltarusijos atvykę rusakalbiai, dėl natūralių sunkumų neišgalintys užsiimti aktyvia evangelizacija Lietuvoje. Atsirado opozicija ir teologinėje srityje, nes tuo metu Lietuvą jau buvo pasiekusios kai kurios D. Yonggi Cho, K. Heigino, U. Ekmano knygos. Tų knygų patosas, jose išdėstyti mokymai buvo postūmis jauniesiems sekmininkams, kurie 1988 m. rudenį ir įkūrė bendruomenę “Tikėjimo žodis”. Čia plačiau neapsistosiu prie šios bendruomenės istorijos - tik svarbu pažymėti, jog ji nuo pat pradžių neturėjo aiškaus doktrininio apsisprendimo - iki 1994 metų ji nuo tam tikrų ekumeninių nuostatų buvo pasitraukusi į aktyvaus bei agresyvaus antikatalikiškumo poziciją. Tuo metu (t.y. 1990 - 1992 m.) buvo aiškiai prisilaikoma ir Prosperity mokymo. Padėtis ėmė kisti būtent 1994 m., kai TŽ sudalyvavo keliuose ekumeniniuose renginiuose ir tapo atviresnis ekumeniniam dialogui (kuris, nors nedrąsiai ir sunkiai, tęsiasi ir iki šiol - bent jau Vilniuje). Tam įtakos, matyt, turėjo ir TŽ pastoriaus apsilankymas Seule, D. Yonggi Cho organizuotoje ekumeninėje konferencijoje, ten išgyventa krikščionių vienybės patirtis.

Šiuo metu galime tarti, jog TŽ bendruomenė yra atsitraukusi nuo kraštutinio Prosperity mokymo. Žinoma, ten išliko stiprus pastoriaus autoritetas bei Prosperity mokymo įtakoje susiformavusi atgailos samprata (kur ji supaprastinama iki gyvenimo būdo bei krypties pakeitimo, tikėjimu pakvietus Jėzų Kristų tapti žmogiškojo gyvenimo Viešpačiu). Tačiau kartu stiprėja Kryžiaus suvokimas, pabrėžiama Kristaus sekimo kaina. Pavyzdžiui, TŽ laikraščio Bažnyčios naujienos 96 09 12 numeryje atspausdintame G. Saulyčio redakciniame straipsnyje “Kam suteikiama Viešpaties rankos galybė?” krikščioniško nuolankumo pavyzdžiu nurodoma Jėzaus Motina - Marija; o 96 10 24 laikraščio numeryje išspausdintas didelis straipsnis apie liuteronų pastorių D. Bonhioferį (Bonhoeffer), nužudytą nacistų 1945 m. - straipsnis pavadintas “Sekimo Kristumi kaina”. Žinant šias tendencijas, vargu ar galėtume tapatinti TŽ su kraštutine prosperity ideologija ar nepamatuotai vadinti šią bendruomenę sekta.