Kun. Virginijus Veilentas

“...Raktas, centras ir tikslas...”

III Advento sekmadienis (B)
Jn 1,6-8.19-28
 

Kaip ir praeitą sekmadienį, taip ir šiandien, Evangelija kreipia mūsų dėmesį į Joną Krikštytoją, nes jis Dievo siųstas žmogus, jis ateina kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi įtikėtų; nors pats Jonas Krikštytojas nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Pirmosiose Evangelijos eilutėse net tris kartus sutinkame žodį “liudyti”. Sustokime ties šiuo Evangelijos aspektu, esminiu kiekvieno sąmoningo krikščionio gyvenimui, juolab, kad liko vos kelios savaitės iki Naujųjų 1997 metų, per kuriuos pradėsime tiesioginį pasirengimą Didžiajam 2000 metų jubiliejui. Svarbiausia pirmųjų jubiliejui pasirengimo metų asmenybė - Kristus. Kaip tik todėl Jonas Krikštytojas ir jo liudijimas toks svarbus mums visiems, besirengiantiems sutikti trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį atnaujinta dvasia ir  veiksmingu Kristaus paliudijimu visu savo gyvenimu.

Jono Krikštytojo liudijimas labai iškalbingas: jis, gal nuvildamas daugelį kunigų ir levitų, pasiuntiniams tiesiai pasako, jog nėra nei Mesijas, nei pranašas. Dar daugiau - Jono manymu, jis netgi nevertas Mesijui atrišti sandalų raiščio. Tas Jono nusižeminimas ir daugiau nei kuklus savęs pristatymas kaip tik ir padaro jo liudijimą veiksmingą. Čia kaip tik verta paklausti savęs, ar išdrįstame pasakyti tiesą apie save tiems, kurie mūsų klausia: “Kas tu esi?”. Pagunda visada didelė kitų žmonių akyse atrodyti “kažkuo daugiau”, negu iš tiesų esame.  Jei tik nugali, prasideda dvigubas gyvenimas - visos pastangos nukreipiamos išlaikyti susikurtą, fiktyvų įvaizdį ir nelieka laiko, nei jėgų tikram dvasiniam tobulėjimui. Kitiems rišamos nepakeliamos naštos, o patys nenorime jų nė pirštu pajudinti, ausį malonina minios sveikinimai ir net nesusimąstome, ar esame nusipelnę aukštų vietų ne tik pokyliuose. O gal manome, kad Jėzaus įspėjimai skirti ne mums? Gal todėl nesurandame drąsos Jono Krikštytojo pavyzdžiu atsakyti klausiantiems: Aš neesu tas, kuo mane laikote; neesu nei Mesijas, nei pranašas...

Verta pabrėžti, kad Jono Krikštytojo atsakymo į klausimą “Ką sakai apie save?” centre yra Kristus. Jono tapatybė pilnutinai atsiskleidžia tik jo santykyje su Kristumi: “Aš - tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią’”, “jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio”. Egocentrizmas visiškai užleidžia vietą kristocentrizmui.

Artėjantis 2000 metų jubiliejus yra puiki proga iš naujo atrasti savo, kaip krikščionio, tapatybę Kristaus šviesoje. Popiežius Jonas Paulius II savo apaštaliniame laiške “Tertio Millennio Adveniente”, ragindamas tinkamai sutikti trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį, primena Vatikano II Susirinkimo mokymą: “Bažnyčia tiki, jog visos žmonijos istorijos raktas, centras ir tikslas gali būti surastas jos Mokytojuje ir Viešpatyje... Kristus, Tėvo ir jo meilės paslapties apreiškime rodo žmogui, koks privalo būti žmogus ir koks jo aukščiausias pašaukimas... Per Kristų ir Kristuje atsiskleidžia kentėjimų ir mirties paslaptis, kuri be jo Evangelijos mus tiesiog gniuždo”.